- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą kartą Lietuvoje surengtoje Ukrainos sukilėlių armijai (UPA) dedikuotoje konferencijoje „Ukrainos pasipriešinimas sovietų okupacijai. UPA – karas po karo. Lietuva – Ukraina bendra kova“ atskleista ne tik nuolatinė Ukrainos kova su agresoriumi, bet ir mūsų šalies bendrystė su tauta, įkvėpimo šios dienos pasipriešinimui atrandančia istorijoje.
Tarp konferencijoje pranešimus skaičiusių ekspertų buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, prof. Algis Vyšniūnas, Strateginių iniciatyvų centro direktorius Alkas Paltarokas, Ivano Frankivsko apskrities Laisvės kovų moziejaus direktoriaus Jaroslavas Krtečukas, filosofijos mokslų kandidatas, docentas, šiuo metu – Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ puolimo brigados seržantas Vladislavas Dutchakas.
Kodėl apskirtai žmonės priešinasi ginklu ar rizikuodami gyvybe padeda kovojantiems? „Vienas iš veiksnių – tautinė tapatybė“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko patarėja Emilė Balodytė. Kodėl ji tokia įtaigi ir dažnu atveju yra stipriausias motyvas priešintis? „Dr. Aida Savicka yra puikiai apibrėžusi – tapatybė yra tam tikras žmogaus savęs suvokimas. Tai, ką žmogus laiko svarbiais dalykais pačiam save suvokiant ir save pristatant kitiems žmonėms arba, kitaip sakant, tokių asmenų bendrumo ir unikalumo jausmas“, – akcentavo pranešėja.
Anot jos, pats besikeičiančios ir dinamiškos tapatybės ieškojimas yra universalus dalykas, būdingas visoms tautoms. Kalbant apie Ukrainą, jos tautinė tapatybė nuo XIX a. buvo pažymėta nepriklausomybės laikotarpiais, po kurių sekė priverstinė integracija į Rusijos imperinę sferą.
Ukrainiečiai turi išskirtinį etninį, kalbinį ir kultūrinį paveldą, kuris istoriškai stengėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp nuožmios nepriklausomybės ir prievartinės integracijos į Rusijos (ir sovietų) politines sistemas.
„Todėl tikriausiai ne veltui šiandien kalbame apie UPA. Būtent šis judėjimas išsiskyrė ryškiu tautiniu elementu ir idėja atkurti Ukrainos valstybę. Nagrinėjant, kodėl žmonės jungėsi į UPA, galima matyti ryškią sąsają su minėtais elementais – tapatybę, formuotą per šeimos patirtis, tradicijas“, – sakė E. Balodytė.
Kad matytume tam tikrą dėsningumą, svarbu paminėti ir Ukrainos liaudies respubliką. Dauguma UPA veteranų turėjo asmeninį ryšį su šios respublikos veteranais – daug jų giminaičių kovojo Ukrainos nacionalinės respublikos, Ukrainos Galicijos armijose ar Sicho šaulių gretose.
Asmeninės šeimos istorijos apie herojiškus Galicijos nacionalinės armijos mūšius nuo mažens darė įtaką UPA veteranams. Pavyzdžiui, Maksymo Wowko prisiminimai apie tėvo kovas buvo būdingi daugumai veteranų: „Mano tėvas kariavo, taip pat ir tėvo brolis. Jo brolis mirė 1918 m., o tėvas vėliau prisijungė prie Sicho šaulių, buvo sužeistas ir grįžo namo. Vyresnioji karta su mumis pasakojo apie mūšius, o ir tie, kurie nekovojo, dar turėjo ginklų ir kai prireikė, kaip 1943 m., jie buvo atiduoti tęsusiems kovą vėliau.“
Anot E. Balodytės, pati UPA buvo kovos tęsinys. „Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) padaliniai ėmė kurtis 1942 m. rudenį Vakarų Voluinėje, vėliau išplito po didelę šalies teritoriją. UPA buvo karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, siekęs atkurti savo šalies valstybingumą. Šiuo atveju tautinės organizacijos kovojo ne tiek dėl valdžios, kiek dėl savo valstybės išlaisvinimo. Ši organizacija buvo rimta jėga, su kuria negalėjo nesiskaityti okupantai. Kai kurie bandė jas panaudoti savais tikslais, kai kurie skirdavo milžiniškų resursų toms organizacijoms likviduoti“, – sakė E. Balodytė.
Nors UPA tema yra lydima sudėtingo emocinio krūvio ir yra kompleksiškas reiškinys, dažnai vadinamas kontroversišku, anot pranešėjos, svarbu akcentuoti, kad UPA kovotojų tautinė tapatybė ir siekiai budina ukrainiečius: tarsi tęstųsi kova su tuo pačiu priešu, o galima mirtis – kaina už laisvą rytojų, jei bent ne pačiam, tai vaikams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino ekrane atgimusi partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio istorija įkvepia drąsai2
„Kaip Juozas Vitkus sakė: iš savo žemės aš nė žingsnio. Toks yra mano pasirinkimas. Kad ir kas būtų“, – taip į kelionę po šalies kino teatrus savo dokumentinį filmą apie partizaną Juozą Vitkų-Kazimieraitį &...
-
Ministras: Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui pasiūlyta trauktis iš pareigų11
Po dar vieno nepagarbaus Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymo apie kitataučius, jam pasiūlyta trauktis iš pareigų, ketvirtadienį pranešė kultūros ministras Simonas Kairys. ...
-
Laisvės kovų architekto palikimas vaikams – vertybė1
Praėjusių metų lapkritį oficialiai patvirtinta, kad Leipalingyje, buvusio NKVD stribyno kieme, rasti laisvės kovų architekto, pasipriešinimo kovų pradininko pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. ...
-
Vokalinės perkusijos atlikėjai meistriškumu dalijosi su Telšių jaunimu
Jau trečią kartą Telšiuose rudenį vieni geriausių pasaulio vokalinės perkusijos (angl. beatbox) atlikėjai bei kūrybinio amato profesionalai iš Lietuvos nemokamai dalijosi meistriškumu su Telšių jaunimu bei publika. Kūrybin...
-
Turtingos kinės ir žydų pabėgėlio romanas Šanchajuje atskleidžia mažai žinomą istorijos puslapį
JAV gyvenanti kinų kilmės rašytoja Weina Dai Randel prieš keletą metų įsiveržė į literatūrinę sceną su savo dilogija apie pirmąją Kinijos imperatorę Wu Zetian. 2017 m. laimėjusi prestižinį RWA RITA apdovanojimą, autorė sugr...
-
„Kauno santakos“ muzikinis gidas: nuo džiazo iki tango
Įprasta, kad rudenį daugelis scenos meno kūrėjų sveikinasi su naujo kūrybinio sezono pradžia, tačiau koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvams jis tęsiasi visus metus. ...
-
Ukrainiečių menininkas N. Karabinovych: savo darbuose norėjau pašiepti nostalgiją Sovietų Sąjungai29
Nikolay Karabinovych yra ukrainiečių menininkas, dirbantis Amsterdame ir Kyjive. Savo meninėje praktikoje jis daugiausia dėmesio skiria sudėtingiems Rytų Europos klausimams, kuriuos sprendžia pasitelkdamas įvairias medijas: vaizdą, muziką ir skulpt...
-
Prasideda festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo"
Vilniuje prasideda festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, vėliau renginiai persikels į kurortą. ...
-
Mirė šiaulietis, audiovizualinio meno kūrėjas S. Pučinskas
Šeštadienį, rugsėjo 23-iąją, nustojo plakusi Sauliaus Pučinsko širdis. Šią liūdną žinia internete išplatindama pranešimą spaudai paskelbė Šiaulių miesto savivaldybė. ...
-
Atstovai: naikinant Klaipėdos kultūros ir meno tarybą nubraukiama bendruomenės patirtis7
Ketvirtadienį Klaipėdos tarybai ketinant svarstyti klausimą dėl Klaipėdos kultūros ir meno tarybos naikinimo, jos buvę ir esami atstovai teigia, jog taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros be...