Pasak kultūros ministro Luko Alsio, toks sprendimas priimtas išgirdus kultūros bendruomenės lūkesčius ir suprantant ypatingą šios institucijos reikšmę Lietuvos kultūros sektoriui.
„Šį sprendimą vertinu ne tik kaip administracinį, bet ir kaip vertybinį. Suprantu, kad tai pareikalaus ir mano, kaip ministro, papildomos atsakomybės. Esu tikras: dėl tokios įstaigos generalinio direktoriaus konkurso ir atrankos negali kilti jokių abejonių. Pasitraukus konkursą laimėjusiai kandidatei, teisės aktai mums suteikė dvi galimybes: siūlyti pareigas antrą vietą užėmusiam kandidatui arba rengti naują konkursą. Pasirinkome antrąjį kelią. Renkamės galimybę iš naujo ieškoti geriausio žmogaus šiam itin svarbiam darbui. Nacionalinės filharmonijos vadovas yra atsakingas ne tik už kasdienį įstaigos darbą. Jam teks atsakomybė rūpintis ir įstaigos menine kryptimi, darbuotojais, Lietuvos muzikos kultūros prestižu, taip pat plėsti partnerystes Lietuvoje ir užsienyje, skatinti naujų kūrinių atsiradimą, nuosekliai didinti muzikos prieinamumą visoje šalyje. Todėl dar kartą atversime duris visiems profesionalams, kurie galėtų pretenduoti į šias pareigas, taip pat ir tiems, kurie pirmajame konkurse nedalyvavo. Mūsų tikslas – ne kuo greičiau „užpildyti” atsiradusią laisvą vietą, o rasti geriausią kandidatą“, – pabrėžia L. Alsys.
Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas bus tikrinamas institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
Šiuo metu Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės pareigas eina muzikologė Rūta Prusevičienė.
Naujausi komentarai