Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas skulptorius Vladas Urbanavičius sako, kad apdovanojimas jam padės įgyvendinti brandinamus kūrybinius sumanymus.

„Esu nominuotas jau ne pirmą kartą, bet, atvirai pasakius, tikrai nesitikėjau“, - ketvirtadienį BNS sakė skulptorius, daugeliui žinomas kaip „Krantinės arkos“ Vilniuje autorius.

Skulptorius pripažino turintis sumanymų, kurių anksčiau nesiėmė dėl lėšų stygiaus. Nacionalinė premija siekia 30,4 tūkst. eurų.

„Man tai - kaip dovana. Ją gauni, arba ne, o patys darbai, kūryba eina savo vaga. Tai galbūt ir nėra susiję, bet gal galima įgyvendinti kai kuriuos sumanymus, kuriuos turiu (...). Didelių planų nebūna, yra tik netikėti pasiūlymai - taip, kaip ir Krantinės arka atsirado. Visada kažką kieme darau, jei pasiūlo sudalyvauti parodoje, visada esu pasiruošęs. Bet dovana man galbūt padės man įgyvendinti kažkokį darbą didesnį, kur, galvoju, kad trūksta lėšų. Tai tokia dovana galbūt praplės tas galimybes“, - sakė jis.

Nacionalinės premijos laureatas prisiminė, jog pastačius skulptūrą prie Neries, ji buvo vertinama kaip laikina, susilaukė tiek dalies visuomenės, menininkų, tiek kai kurių sostinės politikų priešiškumo.

„Buvo visokių minčių - kad čia laikinas objektas, kad reikia nukelti ruoštis. Gal kažkiek toks dėmesys (reiškia), kad dar ne šiemet nukelsime. Kol kas ji stovi - fiziškai skulptūra ilgai gali stovėti, o čia viskas priklauso nuo miesto sprendimo“, - sakė jis.

1951-aisiais gimęs V.Urbanavičius baigė Vilniaus dailės instituto skulptūros katedrą - parodose jis dalyvauja nuo 1976 metų, nuo 1983 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kaip nurodo dailininkų sąjunga, Vilniuje gyvenantis menininkas yra surengęs šešias asmenines parodas, taip pat dalyvaves keliasdešimtyje svarbesnių grupinių parodų ir simpoziumų. Jis yra pelnes kelias reikšmingus įvertinimus - jo darbai pripažinti geriausiais skulptūros Utenoje, J. Basanavičiaus gatvėje konkurse, Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje ir kituose.

Menininkas yra sukūręs baldus ir altorius net kelioms Vilniaus, Kauno miestų, Ukmergės, Anykščių rajonų ir kitų regionų bažnyčioms, taip pat skulptūrų religine tematika. Be „Krantinės arkos“, 2004-aisiais aikštėje priešais Vilniaus geležinkelio stotį pastatyta skulptūra „Sąrama“, vėliau perkelta į Vasaknų dvaro parką Zarasų rajone. Kiti autoriaus darbai - skulptūra „Vaivorykštę“ (Utena, 2004), „Kabantys akmenys (Kauno skulptūrų zona, 2006), kenotafas okupantų nužudytiems Vasario 16-osios signatarams atminti (Vilniaus Rasų kapinės, 2007), antkapinis paminklas Sauliui Macaičiui (Vilniaus Rokantiškių kapinės, 2008).

Vienas paskutiniųjų V.Urbanavičiaus darbų, kurį galima išvysti viešai, yra 2014-aisiais netoli Utenos pastatyta skulptūra žinomam lietuvių partizanui Antanui Kraujeliui.

„Skulptūra yra 9 kilometrai iki Utenos, ties Papiškėm, kur jo buvo paskutinė slapstymosi vieta. Tai buvo vienas didesnių paskutinių darbų, kur man buvo tiesiog malonu įsijungti į darbą - nes jis vistiek tautos didvyris“, - BNS sakė skulptorius.

V.Urbanavičius Nacionalinei premijai buvo nominuotas ir 2009-aisiais, po to, kai buvo pastatyta jo „Krantinės arka“.

Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas teikia prezidentė Vasario 16-osios proga.