Įsivaizduokite, kad žaidžiate strateginį kompiuterinį žaidimą, kuriame reikia kurti miestą ant buvusiojo griuvėsių. Yra grupelė menininkų, kurie nori savo vietos – erdvių kūrybai. Kaip atrodytų šis meno rajono modelis? Kam atitektų jo valdžia, kokie pastatai atliktų kokias funkcijas, kaip reikėtų visus sugyvendinti darnoje po vienu stogu ir kaip visa tai išlaikyti finansiškai?
Panašaus žaidimo realizacija prasidėjo lygiai prieš 20 metų pačiame Liublianos centre, šiandien geriau žinomame kaip "Metelkova Mesto".

1993-iaisiais įkurtas alternatyvios kultūros centras tapo kūrybos, edukacijos, vaizduojamųjų menų, performansų, pasilinksminimų ir socialinių kompromisų prieglobsčiu. Čia galima rasti beveik viską, kas telpa į kūrybos ir meno sąvokas. O gal ne tik meno, bet ir socialumo, saviraiškos ir tolerancijos. Šiandien tai – viena iš nedaugelio Europos meno komunų pastogė. Jos gyventojų teigimu, – pati garsiausia.

Meninė konversija

1991 m. liepos 4-ąją buvusios Jugoslavijos pajėgoms pasitraukus iš Slovėnijos, atsirado daug karinio palikimo – nenaudojami militaristiniai statiniai, infrastruktūra. Vienas iš tokių rajonėlių – Metelkovos gatvėje, centrinėje Liublianos dalyje.

Ši vieta dėl savo patogios lokacijos, neįprastos auros ir uždarumo (ji iš visų pusių aptverta mūrine tvora) patraukė menininkų dėmesį, netrukus sostinės valdžia gavo prašymą užleisti šią vietą kūrybai ir menui.

"Norėjome įsikurti šioje vietoje legaliai. Deja, tuometė miesto savivaldybė atmetė kultūros žmonių prašymą", – iniciatyvos pradžią prisimena vienos iš šią vietą kuruojančių institucijų prezidentė Nataša Serec.

Erdvės kurti ir gyventi poreikis buvo didelis, ši vieta buvo apgyvendinta nelegaliai – menui artimi žmonės tiesiog atsikraustė, įsikūrė buvusioje vadavietėje ar kalėjimo patalpose.

"Menininkų ir šios vietos gerbėjų iniciatyva bei ryžtu ji buvo iškovota ir yra meno pastogė iki šiol", – Metelkovos atsiradimą N.Serec lygino su vaiko gimimu, auklėjimu ir asmenybės lipdymu. Ji pripažįsta, kad niekas neturėjo patirties kuriant šią vietą, todėl nuolatos eksperimentavo, mokėsi iš klaidų.

Iš didelės meilės menui ir laisvei atsiradusi Metelkova mesto ilgainiui įsitvirtino Slovėnijos meno padangėje – ar, tiksliau sakant, tapo jos epicentru. Galbūt net vertu atsiprašymo už tai, kad rašinio įžangoje jos atsiradimą palyginome su žaidimu.

Knygynas autobuse

Į "Metelkova Mesto" patekti galima pro dvejus vartus iš šalia esančių gatvelių. Apie tai, kad kelionės tikslas visai arti, praneša dažnėjantys grafičiai, ant elektros perdavimo linijų kabančios batų poros, besišypsantys neformalai. Čia – kitokios gyvenimo taisyklės, byloja ir kelias minutes be perstojo skambantis žadintuvas kitapus vienos menininko studijos lango.

12 tūkst. kv. m plote stūkso šeši pastatai. Buvęs Jugoslavijos armijos vadavietės štabas, nedidelis kalėjimas, garažas, gyvenamieji barakai – visi jie šiandien paversti  kavinėmis, klubais, menininkų studijomis, galerijomis, lauko virtuve bei nakvynės namais. Pastarasis romantišku pavadinimu "Celica" – beveik visuomet pilnas: čia apstu trokštančiųjų pernakvoti buvusiose kareivinėse, pajusti alternatyvios kultūros kvėpavimą.

Pastatų fasadai – it medžio istoriją sauganti žievė: daugybė grafičių, dažų sluoksnių žymi įvairius Metelkovos laikotarpius.
Erdvėje tarp naujam gyvenimui prikeltų kareivinių – skulptūros ar objektai, bylojantys apie vietos gyventojų polėkį ir laisvės skonį. Pavyzdžiui, biblioteka, įsikurdinta autobuse.

Tolerancijos Meka

Eilėje Metelkovos bare "Jalla Jallah" susipažįstu su Tania. Reklamos srityje dirbanti slovėnė prisipažįsta į menininkų miestelį užsukanti kiekvieną savaitę.

"Kiekvieną kartą čia apsilankiusi atrandu kažką dar nepastebėto ar naujai sukurto. Džiaugiuosi, kad ši vieta nenustoja pulsuoti, nors daugelis jai kuria labai liūdnus horoskopus", – kol jamaikietis barmenas kemša naują butelio vyną, pasakoja slovėnė.

Tania įsitikinusi: žmones čia traukia ne tik meno kūriniai ar žemos kainos. Visų pirma šis rajonas yra kultūros reiškinys ir tolerancijos meka. "Čia gali jaustis savimi, laisvai kurti ar stebėti, kaip kuria kiti. Nesulauksi priekaištingo žvilgsnio dėl savo išvaizdos "neformato" ar kitokios seksualinės orientacijos", – populiarumo priežastis vardija pašnekovė.

Liberali Metelkova priima visus. Čia sutiksi paauglių, garbaus amžiaus slovėnų, žymių menininkų ar eilinių turistų; netoli gyvenančią senjorų porą, dieną vis užsukančią apžiūrėti Metelkovoje užveistas daržovių lysves, darželio, o vakare ramiai gurkšnojančią vyną su jauna pankiška homoseksualų porele.

Sutemus Metelkova pasikeičia – kelių lempų kuriama šviesotamsa suteikia paslaptingumo, išryškėja pastatų tekstūros, skulptūros pažvelgia kitu žvilgsniu, o bambukų giraitės šešėliai kuria siurrealią jauseną.

Visų ir niekieno

Už 20 gyvavimo metų menininkų miestelis turėtų dėkoti laisvės dvasiai, persmelkiančiai ir jos valdymo struktūrą. "Metelkova mesto" administruoja skirtingos kultūros institucios, kurių nariai sudaro vadinamąjį "Metelkovos prezidiumą". Taip Metelkovo yra ir visų, ir niekieno.

"Visi norintieji kurti menininkai yra priimami ir gali čia likti tol, kol gerbs vietos taisykles", – sako N.Serec.

Kukli Metelkovos kodekso lentelė su taisyklėmis kabo ant vieno iš įėjimų. Čia dirbantys žmonės yra savanoriai, o vietos administracijos ir tvarkymo išlaidos padengiamos iš miestelyje įsikūrusių barų ir koncertinių erdvių pelno.