„Šiaudiniai sodai – archajiškos architektonikos, griežtos geometrinės struktūros kūriniai. Jų pagrindą sudaro sakralinės geometrijos formos: trikampiai, kvadratai, skrituliai, žvaigždės. (...) Sodai tradiciškai rišami iš rugių šiaudų“, – pasakojo Seimo Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas, kartu su kitais parlamentarais inicijavęs projektą, kad būtų įteisinta atmintina Lietuvos šiaudinių sodų diena.
Šiaudiniai sodai Lietuvoje sodai buvo vadinami įvairiai: liktoriumi, voru, dangumi, rojumi, sietynu.
Jie buvo rišami visoje Lietuvoje kūdikio gimimo ar vestuvių progomis, jais puošti namai per didžiąsias metų šventes.
Mirus žmogui, jam rištas sodas dažnai būdavo sudeginamas.
Tikėta, kad virš stalo pakabintas sodas suburia namiškius, saugo ir kuria darną.
Panašių dirbinių esama ir kaimyninėse šalyse. Vis dėlto būtent Lietuvoje ši tradicija ypač gyvybingai išlaikyta ir perduodama iš kartos į kartą.
Pastaraisiais metais daugėja sodų rišėjų meistrų ir norinčiųjų šio amato išmokti.
Sodai vis dažniau naudojami šiuolaikiniuose interjeruose, šventėse, reprezentacinėse erdvėse.
Lietuvos tradiciniai šiaudiniai sodai 2017 m. įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
2023 m. gruodžio 5 d. šiaudinių sodų tradicija įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Kaip numato įstatymas, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais bei įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
Naujausi komentarai