Ambicingi projektai

Menininko šeimos namų vartelius puošia mozaikos technika iš labai neįprastų detalių – kompiuterio klavišų, arbatinio dangtelio, keramikos šukių, medienos gabalėlių sukurtas erdvinis ženklas su užrašu "Mamutų kiemas".

"Gimus anūkams, žmona nepanoro būti vadinama senele – vaikai ją vadina mamute, tad aš natūraliai tapau mamutu, – prie vartų pasitinka smagiai nusiteikęs šeimininkas. – "Kaunas 2022" bendruomenių programa "Visi kaip vienas" inicijavo projektą "Fluxus kiemas". Aš esu jo sumanytojas Rokuose. Tokiais mozaikos technika sukurtais ženklais jau pasipuošė 12 kiemų. Pasitardami su menininkais juos kuria patys žmonės – vaizduoja tai, kas, jų manymu, simbolizuoja jų šeimą, atspindi gyvenimą Rokuose."

K.Klimavičius pastebi, kad mozaikos meno objektų šiame Kauno rajone yra ir daugiau: nuotaikingos dėlionės puošia darželį, gimnaziją, greitai prie bibliotekos atsiras originalus 2 m ilgio suolas – ant jo šonų bus pavaizduoti gyvenvietės namų kontūrai, ant viršaus – spalvinga skraistė. Kuriant jį susijungė bendruomenė ir V–VIII klasių moksleiviai.

Kaip pastebėjo viena iš dalyvių, keramikos šukelė dėlionėje – tarsi atskiras žmogus, kuris turi rasti labiausiai jam tinkamą vietą visuomenėje.

"Iš viso – 60 žmonių. Skraistę sudaro net 67 kvadratai, kurių dydis – 25x25 cm. Iš viso mozaikai panaudota 6 tūkst. plytelių duženų, – paberia statistinius duomenis apie į pabaigą einantį projektą Konstantinas. – Pastaruoju metu taip įsitraukiau į įvairią visuomeninę veiklą, projektus, kad stinga laiko asmeninei kūrybai, o aš juk dar ir dirbu – esu grafikos dizaineris. Bet man labai smagu – patinka bendrauti su žmonėmis, kuriems pažintis su mozaika dovanoja kūrybos džiaugsmą, laimę."

Vienas didžiausių – 2017 m. startavęs K.Klimavičiaus vykdomas ilgalaikis projektas "Mozaikos tiltas per Lietuvą". Lydimas ištikimos savo pagalbininkės ir bendramintės žmonos Daivos Konstantinas organizavo kelių dienų kūrybines dirbtuves Rokiškyje, Zarasuose, Jurbarke, Kražiuose, Kintuose, Juodkrantėje, Palangoje ir kituose miestuose. Dirbtuvių metu tiek maži, tiek dideli bendruomenių nariai iš atskirų blokų kūrė menines mozaikos instaliacijas – simbolinius savo miesto tiltus.

"Mozaika – socialinis menas. Kaip pastebėjo viena iš dalyvių, keramikos šukelė dėlionėje – tarsi atskiras žmogus, kuris turi rasti labiausiai jam tinkamą vietą visuomenėje, – pastebi pašnekovas. – Tokie bendri darbai žmones labai suartina – juk neretai kaimynai nepažįsta savo kaimynų, nors šalia vienas kito gyvena jau 20 metų."

Treniruotė: taip Konstantinas vadina šią tris dienas dėliotą romėniško stiliaus mozaiką. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kūrėjas mozaikos paslapčių mokė ir kelias tarptautines komandas – iš įvairių Europos valstybių atvykusius "Erasmus+" projektų dalyvius, tarp kurių pasitaikė net profesionalių menininkų.

"Lauktuvės" iš Barselonos

"Mozaika – labai demokratiška meno rūšis: nereikia talento, gebėjimų, specialių įgūdžių, reikšmės neturi ir amžius – šią techniką perpranta net darželinukai. Pavyksta visada! Tai teikia itin daug džiaugsmo ir dar daugiau įkvėpimo", – tikina K.Klimavičius.

Apsidairius aplinkui negali abejoti jo žodžiais: spalvingi mozaikos elementai gėlynuose – vazonai ir dekoratyvūs stovai, paveikslai iš šukių puošia betoninės tvoros apačią, unikaliu kiemo akcentu tapo jau nebenaudojamas šulinys.

"Tai pirmas mano bandymas. Mozaikos technika kuriančių rimtų menininkų Lietuvoje gal vienas du, tad mokiausi iš asmeninių klaidų ir atradimų, išminties sėmiausi interneto puslapiuose, – pasakoja Konstantinas. – Prieš 12 metų su žmona keliavome po Europą. Būdami Barselonoje užsukome į žymaus architekto Antonio Gaudi sukurtą garsųjį Guelio parką. Mus pribloškė šio menininko išmonė, beribės mozaikos technikos galimybės, jai panaudotų medžiagų įvairovė. Nusprendžiau grįžęs pabandyti."

Didžiausia problema ta, kad greitai tokių objektų nepadarysi – šis menas labai imlus laikui.

Pasak Konstantino, mozaika – senas, per tūkstančius išvystytas menas, kuris visada siejosi su prabanga. Net pavadinimo vertinys iš lotynų kalbos reiškia "skirta mūzoms". Tai nurodo šio meno ypatingą paskirtį. A.Gaudi buvo pirmasis sulaužęs šią nuostatą. Jis ir jo pasekėjais tapę kiti Katalonijos modernistai išpopuliarino trencadis techniką – mozaikos tipą, kai kuriama ne tradiciškai iš natūralaus akmens, o iš įvairios keramikos duženų, pradėjo kurti ne plokščias, kokios buvo įprastos šio meno pradininkams romėnams ir graikams, o erdvines mozaikas. Tokiu būdu mozaikos menas tapo liberalesnis ir prieinamas kiekvienam.

"Šiandien mozaikai specialių priemonių nereikia – tinka bet kas: keramikos plytelės, akmenėliai, medis, indai, kompiuterio klavišai, butelių kamščiai ir dangteliai, net vinys, vaikiški žaislai, dėlionės, – vardija K.Klimavičius. – Nereikia varžyti savo fantazijos."

Atradimų mėgėjas

Įgimta meniška gyslelė Konstantinui niekada neleido ramiai gyventi. Sėkmingai baigęs ketrumetę dailės mokyklą vaikinas pakluso tėvams ir studijas Dailės akademijoje iškeitė į inžinieriaus mechaniko specialybę, tačiau laisvalaikiu jis tapo, kuria grafikos darbus, fotografuoja, o pastaruoju metu kuria mozaikos technika. Jo namus puošia ne tik spalvingomis dėlionėmis dekoruoti gėlių vazonai, bet ir paveikslai, įvairūs interjero akcentai, raktinės, padėkliukai.

Atradimai: menininko sukurti darbai žavi neįprastomis formomis, siužetais, naudojamomis kūrybai medžiagomis. Vilmanto Raupelio nuotr.

"Permainingas ir drėgnas Lietuvos klimatas šiai technikai nepalankus – lauko objektams reikia naudoti itin stiprius klijus, todėl dažniau kuriu interjero puošmenas. Mozaika – mano būdas atsipalaiduoti, mat visą dieną praleidžiu dirbdamas prie kompiuterio, – sako pašnekovas. – Esu atradimų mėgėjas, tad pirmenybę teikiu originalioms tiek forma, tiek neįprastų medžiagų panaudojimu ar savo siužetu idėjoms. Minčių netrūksta – laiko mažai."

Pasak K.Klimavičiaus, Lietuvoje mozaikos technika nepopuliari, apie jos galimybes žmonės žino labai mažai. Nestokojantys kūrybiškumo tokiu būdu bando antrą gyvenimą suteikti seniems gėlių vazonams, vazoms, veidrodžių ar paveikslų rėmams. Spalvinga dėlionė gali virsti ryškiausiu interjero akcentu ir papuošti stalviršį, sienelę tarp virtuvės spintelių, tapti pano ant bet kurios namų sienos ar originalia detale grindyse.

"Didžiausia problema ta, kad greitai tokių objektų nepadarysi – šis menas labai imlus laikui. Aišku, daug kas priklauso nuo mozaikos detalių dydžio, norimo išdėlioti motyvo. Bandydamas perprasti šią techniką užsispyriau sukurti nedidelę romėniško stiliaus mozaiką: maždaug 1x1 cm dydžio detales su pincetu dėliojau beveik tris dienas, – pastebi menininkas. – Svarbūs ir charakterio bruožai – tvarkingumas, kruopštumas, kantrybė."

Technikos niuansai

Dailininko kūrybos priemonės – teptukas, dažai, paletė telpa į vieną ranką, o K.Klimavičiaus vienos spalvos "dažus" sunku sutalpinti į 20–25 kg dėžę. Kartu su žmona jis apskaičiavo, kad projektas "Mozaikos tiltas per Lietuvą" sveria toną – tokio svorio bagažą menininkas vežėsi į kiekvieną miestą.

"Mozaikos kūrimo technologija iš esmės ne kas kita, kaip plytelių klijavimas virtuvėje ar vonios kambaryje. Reikia tų pačių įrankių, klijų, apsaugos priemonių, plytelių, – teigia pašnekovas ir nusišypso: – Dabar man labai praverčia jaunystėje KTU įgytas technologinis išsilavinimas."

Pasidariau baisus kaupikas – ieškodamas savitumo kūryboje renku ir mozaikoms naudoju pačius įvairius daiktus.

Jis pasakoja, kad sumanęs išbandyti mozaikos meną susidūrė su nemenka problema – kur gauti spalvotų, ryškių keramikos plytelių. Statybos prekių parduotuvėse didžiausias pasirinkimas šviesių ir rudos spalvos atspalvių – jie populiariausi, o štai gauti raudonos, ryškiai žalios ar mėlynos spalvos praktiškai neįmanoma, be to, tokios plytelės gerokai brangesnės. Vėliau jis rado vietas, kur galima įsigyti plytelių duženų, pradėjo naudoti ne tik tradicinių dydžių, bet ir mozaikos principu suklijuotas iš miniatiūrinių keramikos ar stiklo kvadratėlių sienų dangas, grindų plyteles, o pastaruoju metu jo spalvų dėžės pilnos visokio gėrio.

"Pasidariau baisus kaupikas – ieškodamas savitumo kūryboje renku ir mozaikoms naudoju pačius įvairius daiktus", – sako pašnekovas.

Rokams: K.Klimavičius džiaugiasi, kad baigiamos kurti detalės mozaikos, kuri papuoš 2 m ilgio suolą prie bibliotekos, detalės. Vilmanto Raupelio nuotr.

Sunkiausias darbas – gražiai susmulkinti plyteles. Iš pradžių Konstantinas, kad į šalis nelėktų šukės, plyteles pridengdavo audiniu ir skaldydavo plaktuku arba bandydavo atgnybti reikiamos formos detalę replėmis, skirtomis vinims traukti. Vėliau pamatęs, kad ši kūrybos sritis jį labai traukia, įsigijo specialius plytelių pjaustymo įrankius.

"Priklausomai nuo to, ką ketinate kurti, mozaikos pagrindu gali būti plona fanera ar bet koks kitas tvirtas paviršius arba specialus tinklas. Jis nepakeičiamas klijuojant erdvinius, didelės apimties objektus – patogu iš anksto paruošti askiras mozaikos dalis, o paskui vienu metu jas visas priklijuoti prie pagrindo, – atskleidžia technikos niuansus menininkas. – Pirmu atveju duženoms klijuoti tinka lipalas, antru – reikia specialių klijų."

Klijuojant duženas reikia būti itin atsargiems – jų kraštai labai aštrūs, todėl būtina mūvėti pirštines. Buityje naudojamų daiktų, mozaikų grindyse detalių kraštus reikia nušlifuoti.

K.Klimavičius pastebi, kad mozaikos grožis labai priklauso ir nuo tarp detalių paliktų tarpų. Senovės romėnai ar graikai stengėsi, kad visi jie būtų vienodi, šiandien triumfuoja kūrybiškumas, todėl savo forma, pločiu tarpai gali skirtis, svarbu, kad nebūtų per platūs – mozaika, ypač esanti drėgnoje patalpoje, bus netvirta, išbyrės glaistas.

Klijams išdžiūvus, šia medžiaga naudojant mentelę atidžiai užpildomi visi tarpai tarp detalių, skudurėliu nubraukiamas jo perteklius, o glaistui išdžiūvus mozaika kruopščiai nuvaloma.