- Alvydas Surblys, Kauno viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savito identiteto, santykio su pasauliniu kontenkstu ir tradicijomis paieškos buvo kasdienė tarpukario kalbininkų veikla. Netrūko joje ne tik pažinimo džiaugsmo, bet ir klystkelių.
Vilkanastrų k., Leipalingio valsčius – 1974 11 02 Vilniuje, palaidotas Leipalingyje) pasižymėjo kaip labai uolus kalbos taisytojas, naujadarų kūrėjas, mokslo populiarinimo knygų autorius, bendradarbiavo rengiant lietuvių, lietuvių-rusų žodynus. Taip pat rinko dzūkų liaudies dainas, buvo periodinių leidinių bendradarbis, redaktorius, kalbos taisytojas, rašė daug literatūros ir mokslo veikalų recenzijų. Iš daugybės jo sukurtų naujadarų prigijo tik vienas kitas (aklavietė, darbuotojas, domesys, indauja, išjuoka, santuoka, sąveika, sklaida, viryklė). Minkštasuolis (sofa) prigijo, nors kai buvo sukurtas, amžininkams atrodė keistai. 1929 m. versdamas Antono Čechovo apsakymą "Moterų laimė" S.Dabušis nukalė daug keistų naujadarų, kurie ne tik kad neprigijo, bet mūsų laikais atrodo net juokingai, pvz., buitraštis (biografija), gyvakūnis (organizmas), rūkinys (papirosas), saulaobuoliai (apelsinai), trykšlys (fontanas), daiktėtis (lagaminas). Rašytojas, literatūros ir meno kritikas A.Jakštas straipsnyje "Kalba ir tarmės?" (Lietuvos aidas. – 1928, vas. 3 (Nr. 3), p. 5) sukritikavo S.Dabušio naujadarus kinobuolis (apelsinas), didžkūrys (genijus), apsagalas (suknelė), daiktėtis (lagaminas), drapanstalis (komoda), buitraštis (biografija), mirčioraša (nekrologas) ir kitus. Jis pagrįstai manė, kad tarptautinius žodžius nekrologas, biografija sulietuvinti į mirčiorašą, buiraštį netikslinga. A.Jakštas taip pat pasisakė prieš S.Dabušio vartotas dzūkybes susintas, lietuvėdžia, buitas ir kt. Minint prieštaringai vertinto kalbininko S.Dabušio 40 metų ir 20 metų kultūrinio darbo sukaktuves buvo išleista knyga "Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą". Į šią knygą įtrauktas ir rašytojo L.Giros straipsnis apie S.Dabušį, pirmą kartą publikuotas laikraštyje "Literatūros naujienos" 1937 m. L.Gira šiame straipsnyje, be kita ko, rašo:
"(...) St.Dabušis yra būdingas kalbininkas praktikas. Dėl to jisai jau iš senų laikų vis ką nors rašo. Pirma vertė daugiausiai beletristikos kūrinius (iš gerai jo mokamų rusų ir lenkų kalbų), dabar rašo itin originaliai jo sudaromas mokslo populiarizacijos knygas. Kalbininkiškoji gyslelė jo vertimuose, ypač pirmesniuosiuose, pasireiškė gana savotiškai: jis marginte išmargindavo juos daugybe mažai kam žinomų tarmiškumų-dzūkybių (bet tai darė daugelis kitų mūsų rašytojų ir kalbos mokovų) ir ypač savo naujadarų, kurių tarpe pasitaikydavo, deja, nemaža ir ne visai vykusių ir keistų; jis ėjo vertimuose dar toliau – jis lietuvindavo tiesiog jo verčiamų veikalų esmę, pvz., Čechovą. Dėl viso to anie pirmesnieji jo vertimai buvo itin sunkiai paskaitomi ir dėl jų buvo net sukurtas gana sąmojingas posakis: girdi Dabušio vertimus reikia iš naujo versti iš dabušiškos į lietuviškąją kalbą. Visa tai nemažai jam kenkė ir pakenkė. Turėdavo jis iš to nemaža nesusipratimų ir nemalonumų. Mėgdamas polemizuoti spaudoje jis, būdamas itin dinamiško ir, pasakyčiau, ekstremistinio būdo, ne kartą per daug jau nesuvaldydavo savo temperamento, pasipiktinimo ar ironijos ir tuo įsigydavo sau irgi aštrių priešų. (...)" (Apie knygas ir dėl knygų: Stasio Dabušio mokslo populiarizacijos knygos / L.Gira // Literatūros naujienos. – 1937, Nr. 7, p. 14).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti1
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Gegužės mėnesį startuoja naujas festivalis sostinėje – „Vilnius Spring Festival“1
Naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams – „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante. ...
-
Spektaklyje „Requiem“ – nauji iššūkiai ir stichijos
Šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre vyks režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklio „Requiem“ premjera. Jame – šešios skirtingas situacijas atspindinčios scenos, sujungiančios vieną bendrą temą – gimusius...
-
Vėjo ir jūros pokalbis Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeroje „Čiurlionio peizažai: jūra“
Gegužės 9–11 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera – „Čiurlionio peizažai: jūra“. Tai interaktyvus jutiminis spektaklis, kurio metu skamba įstabaus Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurl...