D. Sirijos Giraitė įvertinta už meistriškus vertimus iš estų ir suomių kalbų, virtuozišką naudojimąsi lietuvių kalbos lobiais, nuoseklų siekį vesti skaitytoją į estų literatūros viršukalnes. Vertinimo komisija: Pranas Bieliauskas, Diana Bučiūtė, Rasa Klioštoraitytė-Di Pasquale, Rūta Lazauskaitė, Viltarė Urbaitė-Mickevičienė.

D. Sirijos Giraitė Tartu universitete studijavo estų kalbą ir literatūrą. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, rusų kalbos ir literatūros specialybę su lenkų kalbos mokymu. Nuo 1983 metų – profesionali vertėja, už vertimus iš estų į lietuvių kalbą apdovanota Estijos respublikine literatūros premija, Estijos Marijos žemės kryžiaus V laipsnio ordinu, Metų vertėjo krėslo premija už Antono Hanseno Tammsaarės romano „Tiesa ir teisingumas“ I dalies vertimą, Estijos kultūros kapitalo fondo literatūros premija.

2010 metais leidyklos „Vaga“ išleistas „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ tomas – estų klasiko Tammsaarės „Tiesa ir teisingumas“ (I dalis) – sulaukė išskirtinio dėmesio. Ir vertėja – estų literatūros žinovė ir entuziastė, – ir „Krantų“ redakcija įdėjo daug pastangų, kad vėliau (2017, 2019 ir 2020 metais) lietuvių kalba išeitų dar keturios šio kūrinio, laikomo viena aukščiausių estų kultūros viršukalnių, dalys. 2020 metais „Baltos lankos“ išleido didžio intelektualo Jaano Krosso „Lyno akrobatą“, t. y. du tetralogijos „Tarp trijų marų“ tomus, pasakojančius XVI a. istorinės asmenybės, Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istoriją. Šiame sodriame epe darsyk atsiskleidžia vertėjos talentas. D. Sirijos Giraitė yra išvertusi ir svarius Krosso romanus „Imperatoriaus beprotis“, „Sustingęs skrydis“.

Penkis dešimtmečius aprėpiančiame laureatės vertimų sąraše rasime dar ne vieną garsų, svarbų vardą: Jaanas Kaplinskis, Oskaras Lutsas, Matis Untas, Ennas Vetemaa. Nemažą susidomėjimą Lietuvoje sukėlė šiuolaikinės estų autorės Maarjos Kangro romanas „Stiklo vaikas“. D. Sirijos Giraitė yra daugumos savo verstų kūrinių leidybos iniciatorė. Išskirtiniais darbais taip pat laikytinos dar dvi jos sudarytos ir verstos knygos: estų apsakymų antologija „Gimtinės alyvos“ (1990) ir poeto Paulo-Eeriko Rummo rinktinė „Saulėgrįžos šalis“ (1985; kartu su kitais vertėjais). Tarp knygų, D. Sirijos Giraitės verstų iš suomių kalbos – Timo Mukkos romanas „Žemė – nuodėminga giesmė“.

C. Caro Dugo Šv. Jeronimo premija įvertinta už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą. Vertinimo komisija: Irena Aleksaitė, Alfonso Rascon Caballero, Birutė Jonuškaitė, Rūta Lazauskaitė, Markusas Roduneris.

C. Caro Dugo 1986 metais Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, 1987 metais Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1992 metais Trejybės kolegijoje Dubline apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 1998–1999 metais studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje. Nuo 2000 metų dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra jo Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. Domisi lietuvių ir ispanų kalbų gretinamąja gramatika, meniniu vertimu, vertimo teorija ir praktika.

Svarbiausi C. Caro Dugo prozos ir poezijos vertimai į ispanų kalbą: Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, XX a. lietuvių poezijos antologija „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta). Tai fundamentalūs lietuvių literatūros kūriniai, bet fundamentalūs ir jų ispaniškieji tekstai – kokybiško, kruopštaus ir sklandaus vertimo darbo pavyzdžiai. Vertėja geba versti labai įvairios stilistikos tekstus, vertimo kalba tiksliai perteikti įvairių žanrų ir registrų kalbos subtilybes, rasti tinkamą ispanų kalbos raišką senajai ir specifinei lietuvių kalbos leksikai. Ritmingi, skambūs aprašymai Donelaičio ir Baranausko poemų vertimuose perteikti ne mažiau melodingai nei originalo tekstuose, puikiai išlaikant tekstų stilistinę vienovę. Tą patį galima pasakyti ir apie C. Caro Dugo sudarytą ir išverstą XX a. lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“, aprėpiančią eilėraščius nuo Jono Mačiulio-Maironio iki Sigito Parulskio: vertėja ispanų kalba nepriekaištingai perteikia itin įvairių poetų ir poečių, stilių ir poetinių formų tekstus.

C. Caro Dugo vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jų dėka ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek šiuolaikinių rašytojų kūryba.