Viena iš tokio perrašinėjimo priežasčių – moteris rašė nelaukdama, kol surinks visus duomenis.

Kita priežastis – leidėjams knyga pasirodydavo per niūri. R. Šepetys tikino į pastabas įsiklausiusi, o norėdama dar geriau suprasti savo herojus – ryžosi eksperimentui kalėjime Latvijoje.

R. Šepetys ilgai dirbo muzikos versle, o į rašytojos kelią pasuko po lemtingos pirmosios viešnagės Lietuvoje prieš 11 metų – iš tėčio pusseserės ji išgirdo apie ištremtus giminaičius.

Moteris greitai sumojo, kad mokykloje per istorijos pamokas apie stalinizmą jos niekas nemokė, o sugrįžusi į JAV sužinojo, kad apie trėmimus nežino ir daugelis jos bendraamžių Amerikos lietuvių, o ką jau kalbėti apie pačius amerikiečius.

Lietuviškai nekalbanti R. Šepetys susirado to meto amžininkus, išklausė daugybės skausmo ir vilties istorijų, o galiausiai viską suguldė į romaną, kuris tapo tarptautiniu bestseleriu. Šiandien jau kelių knygų autorė ir toliau nagrinėja istorijos daugtaškius ir juokiasi, kad rašytojos gyvenimą įsivaizdavusi gerokai kitaip.

Plačiau apie tai – laidos „Stilius“ pasakojime.