Praeitis ir dabartis

T. Katelbacho publicistika ir slaptieji raportai į lietuvių kalbą išversti pirmą kartą. Dokumentų surinkimas, vertimas ir išleidimas dviejų tomų leidiniu skaitytojams atskleidžia Lietuvos vidaus politinio ir kultūrinio gyvenimo, Lietuvos ir Lenkijos santykių aplinkybes XX a. 4-ajame dešimtmetyje.

Knygos sudarytojai ir įžanginio straipsnio autoriai – Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Marekas Jabłonowskis, Vilniaus universiteto prof. dr. Andrius Vaišnys, sudarytoja – Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliutė, recenzentai – Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Joanna Gierowska-Kałłaur, Kauno muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita, knygos konsultantas prof. dr. Juozas Skirius; vertėjai Biruta Mikalonienė, prof. dr. A. Vaišnys.

Dalis jų – prof. M. Jabłonowskis ir prof. J. Gierowska-Kałłaur iš Varšuvos, prof. dr. A. Vaišnys, dr. I. Veliutė, prof. J. Skirius, dr. S. Jazavita dalyvaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyksiančiame knygos pristatymo renginyje. Apsilankiusieji galės dalyvauti diskusijoje apie anksčiau nepublikuotus, Lenkijos archyvuose saugomus slaptuosius raportus, kurie skelbiami knygoje, išgirsti jų išsamių mokslinių įžvalgų, jas vertinti iš šių dienų aktualijų ir įsigyti pristatomą knygą.

Struktūra: knygoje pateikta medžiaga padalyta į dvi dalis – viename tome publikuojami viešai skelbti T. Katelbacho tekstai, kitame – slapti pranešimai žvalgybai. / Organizatorių nuotr.

Atvirai ir slaptai

Lenkų žvalgybininko ir žurnalisto raportai ir viešai skelbti tekstai atskleidžia tarpukario laikotarpiu politiniuose diskursuose dominavusias kalbas apie sudėtingus politinius pasirinkimus, lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius, apie Vilnių ir Lietuvos sostinės klausimą, Lietuvos kariuomenę, ekonomiką, diplomatiją, įžymius to meto žmones.

Knyga iliustruota Lietuvoje nepublikuotomis XX a. 4-ojo dešimtmečio Lietuvos gyvenimo nuotraukomis iš Lenkijos archyvų.

Pirmame leidinio tome „Atvirai“ skelbiamas išsamus įvadinis straipsnis, 1934–1937 m. „Gazeta Polska“ išspausdinti T. Katelbacho straipsniai ir korespondencijos, antrame tome „Slaptai“ – slaptieji raportai, saugomi Naujųjų aktų archyve Varšuvoje. Slaptuose raportuose aprašomi žinomi kultūros ir politikos asmenys iki šiol netyrinėtu ir nežinomu požiūriu. Išnašose parengti kiekvieno straipsnio, raporto komentarai, paaiškinamos aprašomos aplinkybės arba minimi asmenvardžiai.

Dviejų tomų leidinyje publikuojamas T. Katelbacho žurnalistinių straipsnių rinkinys atveria galimybę palyginti ir pamatyti skirtumą tarp slaptų dokumentų ir tuo metu viešai skelbtų straipsnių.

Valstybių ir žmonių misija

Amžiai keičiasi, Kauno gatvėmis vaikšto kiti žmonės, tačiau prasminga išlieka nematoma jungtis tarp to, kas buvo anuomet ir yra šiandien. Šioje jungtyje galima ieškoti atsakymų į painiausius klausimus, bandyti suvokti valstybių ir žmonių gyvenimo misijas.

Straipsnių rinkinys atveria galimybę palyginti ir pamatyti skirtumą tarp slaptų dokumentų ir tuo metu viešai skelbtų straipsnių.

Kauniečiams bus įdomu išgirsti pasakojimų, pasvarstymų apie iki šiol nedaug kam girdėtą asmenybę, įamžinusią tarpukario Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo peripetijas. Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame knygos pristatyme prof. M. Jabłonowskis solidaus dvitomio išleidimą pavadino bendro darbo su kolegomis lietuviais karūna. „Tai suteikia galimybę pažvelgti į Lietuvos ir Lenkijos santykius asmenybės – T. Katelbacho – akimis. Mums reikia stengtis suprasti tą laikotarpį, nes praėję laikai turi įtakos ir nūdienai“, – sakė profesorius.

Prof. J. Gierowska-Kałłaur įsitikinusi, kad visi dokumentai turėtų būti skelbiami: „Raportai, esantys šiame leidinyje, priartina tą epochą, kurioje gyventa, atskleidžia ir žmonių gyvenimus, ir tam tikras klaidas.“

T. Katelbacho misiją ypatinga vadina prof. A. Vaišnys: „Jis turėjo vieną pagrindinių tikslų – įtikinti Lietuvos Vyriausybę, diplomatus dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir manė, kad tai yra įmanoma misija.“

Kalbėdama apie knygoje surinktų dokumentų, publikacijų autorių T. Katelbachą, dr. I. Veliutė pacitavo tai, ką jis rašė: „Aš neniekinu lietuvių tautinių šūkių, neniekinu lietuvių nuoskaudų, nerašau šių žodžių tam, kad įrodinėčiau lietuvius imtis keisti politinį kursą Lenkijos atžvilgiu. Kaip ne kartą rašiau – lietuviai yra realistai ir kai nori, be pašalinių patarimų, patys moka įvertinti tarptautinę realybę“.

Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo nuotr.

Savo tautos patriotas

1897 m. Varšuvoje gimęs T. Katelbachas (Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo nuotr.) yra pasakojęs, kad jo protėviai – iš Saksonijos kilę vokiečiai. Lenkiškoji giminės linija prasidėjo, kai vienas iš T. Katelbacho protėvių, Augusto II karininkas, 1700 m. atsikraustė į Lietuvą, apsigyveno Rumšiškėse, kur vedė lenkų dvarininkaitę.

Gabus mokslui jaunuolis studijavo Varšuvos universitete Teisės ir valstybės mokslų fakultete, nuo jaunų dienų buvo aktyvus visuomenės veikėjas. 1917 m. gegužę T. Katelbachas buvo studentų streiko prieš vokiečius Varšuvoje vienas vadų, 1918 m. dalyvavo kovose su ukrainiečių kariuomene dėl Lvivo ir Rytų Galicijos, 1919 m. – vienas lenkų sukilimo Seinuose prieš nepriklausomos Lietuvos valdžią organizatorių.

1923 m. T. Katelbachas redagavo dienraštį „Dziennik Berliński“, 1925 m. buvo išsiųstas į Ženevą, kur, prisidengęs žurnalisto statusu, dirbo Lenkijos žvalgybos tarnybos rezidentu.

T. Katelbachas buvo Lenkų sąjungos valdybos Vokietijoje globėjas (1927–1933). Pagrindinis jo misijos tikslas buvo centralizuoti lenkų judėjimą Veimaro Respublikoje.

Iš Berlyno 1933 m. rugpjūčio 2 d. jis išvyko į Kauną, kur iki 1937 m. pradžios oficialiai dirbo laikraščio „Gazeta Polska“ korespondentu, o neoficialiai – Lenkijos valstybės atstovu Lietuvoje. 1920–1938 m. abi šalys nepalaikė diplomatinių santykių, tad, kaip pažymima knygoje „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuos politiką“, užsienio politikos bruožų turinti veikla galėjo būti kitokios formos, t. y. už valstybės valdžios įstaigtų atstovybių darbo ribų. Tokį diplomato vaidmenį Kaune ir vykdė puikiai rašymo įgūdžiais apdovanotas žurnalistas T. Katelbachas, kurio veiklą tyrinėjęs prof. dr. A. Vaišnys ją apibūdino kaip žvalgybinę žurnalistiką.

Nuo 1938 m. T. Katelbachas buvo Lenkijos Respublikos Senato narys. Per Antrąjį pasaulinį karą dirbo Lenkijos vyriausybės emigracijoje Informacijos ir dokumentacijos ministerijoje, aktyviai siekė suvienyti užsienyje gyvenančius lenkus.

1945–1950 m. T. Katelbachas vadovavo Pagalbos Lenkijos gyventojams Vokietijoje visuomeniniam komitetui, 1956–1965 m. gyveno Miunchene, dirbo Laisvosios Europos radijuje.

1966 m. išvyko į JAV, kur, nepaisant garbingo amžiaus, toliau aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje, tęsė publicistinį darbą. T. Katelbachas mirė Niujorke 1977 m., palaidotas Varšuvoje.

Kas? knygos „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“ pristatymas.

Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

Kada? sausio 25 d. 17 val.