Klaipėdos žvejų rūmuose vykstantis jų rengiamas IV šalies teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ pasiekė piką.

Artimiausiomis dienomis jis sulauks teatrų iš Vilniaus ir Šiaulių, o kitos savaitės pradžioje festivalio organizatorių sceną okupuos ženklu „N-14“ pažymėtas teatro laboratorijos „Atviras ratas“ naujausias kūrinys.

Nuo sausio 30-osios iki vasario 20-osios vykstantis festivalis savo programoje publikai pasiūlė aštuonis spektaklius. Šiemet daugumą jų vaidina teatro profesionalai.

Su šypsena – apie Lietuvą

Jiems, be jokios abejonės, atstovauja ir jauni, bet jau tituluoti, „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanoti šio vakaro svečiai iš sostinės – Cezario grupė, tiesa, nebe pirmąsyk į Klaipėdą atvežanti vieną geriausių savo spektaklių „Drąsi šalis“ („Lietuvos diena“), scenoje gyvuojantį nuo 2007-ųjų.

Anot jo kūrėjų, tai dviejų dalių spektaklis-antidepresantas jaunimui apie lietuvišką tapatybę ir gyvenimo džiaugsmą. Jo režisierius – Cezaris Graužinis, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, šviesų dailininkai – Rimas Petrauskas ir Aurelijus Davidavičius. Vaidina Cezario grupė: Brigita Arsobaitė, Vilma Raubaitė, Paulius Čižinauskas, Julius Žalakevičius / Vytautas Kontrimas.

Lietuvos teatro panoramoje Cezario grupės spektakliai išsiskiria ne tik originalia stilistika, bet ir ryškiai išreikšta asmenine kūrėjų pozicija.

Drąsiai šaliai“ Cezario grupė tekstą ryžosi kurti pati. Tokį sprendimą spektaklio režisierius ir grupės vadovas C.Graužinis grindė tuo, kad spalvingame šiandienos lietuvių teatro pasaulyje nėra nė vieno spektaklio, kuris atskleistų jo kūrėjų santykį su Lietuvos dabartimi. Taigi jie siekė išreikšti asmeninį santykį su dabartine Lietuvos realybe, kartu ieškojo ir kiekvieną kartą vaidindami spektaklį tebeieško atsakymų į universalius klausimus. Kad ir tokius... Apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje? Kokią praktinę filosofiją jis renkasi, pradėdamas sąmoningai kurti savo gyvenimą? Ar jis konfliktuoja su aplinka? Ar jis didžiuojasi savo visuomene? O gal jis turi motyvų gėdytis to, kad joje gyvena? Ir apskritai, ką reiškia gyventi čia ir dabar – XXI a. pradžios Lietuvoje? Beisbolo lazdomis, o galbūt „rūpintojėliais“ ginkluoti drąsūs lietuviai – ar ateis toji valanda, kai ši tauta darsyk užkariaus jei ne visą pasaulį, tai bent jo dalį iki Juodosios jūros?..

Premjeros metu spektaklis vadintas „Lietuvos diena“, tačiau dėl savo aktualumo atskleidžiant tikrąjį Lietuvos identitetą ir jį supančias įvaizdžio problemas, jis buvo pervadintas į „Drąsią šalį“. Spektaklis atskleidžia diskusijų apie mūsų nacionalinį identitetą svarbą ir beprasmiškumą, atskirų individų ir politikos veikėjų indėlį į tai, ką šiuo metu vietiniame ir tarptautiniame kontekste talpina žodis „lietuvis“. Ir visa tai su C.Graužiniui būdingu braižu – su humoru, pakylėjant nuo kasdienybės ir leidžiant su šypsena save pamatyti iš šalies. Spektaklis itin taiklus, matyt, ir todėl, kad nuolat keliaujantis ir užsienyje dirbantis režisierius turi galimybę matyti gimtąją šalį tiek lietuvio, tiek užsieniečio akimis.

Šiuo spektakliu „teatras nulipa nuo savitikslių meninių aukštumų pjedestalo ir ateina pas žiūrovus. Parodo, kad jam rūpi publika ir toji šalis, kurioje gyvena kartu, kad jam įdomi kitų nuomonė ir reakcija. Teatras tampa politika plačiąja prasme. Ne bet kaip, o taip, kaip moka tik jis – žaismingai“ (Bernardinai.lt).

Spektaklio trukmė –  dvi valandos. Durys atidaromos prieš valandą iki jo pradžios.

Kalbasi su vaikais

Sekmadienį festivalio scenoje Volkerio Ludwigo „Belą, Bosą ir Bulį“ vaidins Šiaulių dramos teatras.

Spektaklio režisieriaus Antano Gluskino žodžiais, tai dviejų dalių istorija žmonėms nuo penkerių. Ją į sceną atvesti padėjo dailininkė Anželika Šulcaitė ir spektaklyje vaidinantys aktoriai Monika Šaltytė, Donata Kielaitė, Aurimas Žvinys, Dalius Jančiauskas, Danguolė Petraitytė, Juozas Žibūda, Aurimas Pintulis, Aurimas Pintulis bei Juozas Bindokas.

Spektaklis pagal vokiečių dramaturgo V.Ludwigo pjesę „Bela, Bosas ir Bulis“ supažindina su naujos krypties – probleminiu teatru vaikams. Jo režisierius įsitikinęs, kad su vaikais reikia kalbėti apie problemas, neigiamus dalykus: „Kai vaikas turi problemą ir mano, kad toks yra vienas, tuomet labai sunku. O kai pamato viską iš šalies, supranta, kad viskas nebeatrodo taip tragiška“.

Pagrindiniai spektaklio personažai – septynmečių draugų trijulė – Bela, Bulis ir Bosas. Tai ne vardai, o pravardės, atitinkančios ir personažų charakterius. Bela – graži mergaitė, kaprizinga, gyvenanti tik su mama. Bulis – varganai gyvenančių tėvų vaikas, stačiokiškas berniukas. Bosas – turtingų tėvų vaikas, lepūnėlis. Visiems šiems pagrindiniams spektaklio personažams trūksta dėmesio ir meilės. Jie susidraugauja ir bando vienas kitu rūpintis ir vienas kitam padėti.

Režisierius A.Gluskinas teigė, jog šiuo spektakliu nesiekia reformuoti vaikų teatro – jam tiesiog svarbu kalbėtis su vaiku tomis temomis, kurių vengia kiti. „Kai tyli tėvai, mokytojai, visuomenės veikėjai ir televizija, turi kalbėti teatras. Drąsiai, žaismingai, be perdėtos didaktikos ir moralizuojančio tono“, – mano jis.

Spektaklio trukmė – pusantros valandos (su pertrauka). Durys atidaromos prieš valandą iki jo pradžios, nes prieš renginius vaikams vyksta žaisminga festivalio loterija-viktorina.

Perrašė antikinį mitą

Dalios Tamulevičiūtės premiją jau spėjęs laimėti naujausias vilniečių „Atviro rato“ spektaklis „Antigonė (ne mitas)“ klaipėdiečių festivalyje lankysis antradienį.

Spektaklio idėjos autorė ir režisierė – Ieva Stundžytė, kompozitorius – Vytautas Leistrumas, kostiumų dailininkė – Simona Biekšaitė. Vaidina Marija Korenkaitė, Judita Urnikytė, Jonas Šarkus, Tomas Žaibus ir Vytautas Leistrumas.

Spektaklis, kurio premjera įvyko pernai spalį, jau dalyvavo Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos’10“, nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė’10“ ir tarptautiniame Baltijos šalių teatrų festivalyje Panevėžyje. Praėjusį rudenį už šį pastatymą jo kūrybinė grupė buvo apdovanota pirmąja režisierės ir teatro meno pedagogės D.Tamulevičiūtės premija jos vardu pavadintame Lietuvos teatrų festivalyje Varėnoje.

„Antigonė (ne mitas)“ – tai aktorių laboratorijos principu gimstantis vaidinimas, kurio kūrybinė grupė, remdamasi antikiniu Antigonės mitu, rašo jo tekstus, kuria dramaturgiją, naujai ir iš esmės permąstydama, savotiškai perrašydama antikinę mitologiją šiandienos pasauliui.

Spektaklyje pasakojama vienos šeimos istorija, kuri plėtojama remiantis asmenine patirtimi, santykiu su šiuolaikinėje visuomenėje besiformuojančiomis vertybėmis ir antivertybėmis.

Rodomas iš pirmo žvilgsnio lyg ir normalioje šeimoje augančių ir bręstančių vaikų gyvenimas atveria keistus ir skausmingus santykius bei jų sankirtas. Tėvų sąmoningai nuo išorinio pasaulio izoliuoto ketvertuko – Antigonės, Ismenės, Polineiko ir Eteoklio –

nekalti žaidimai virsta grėsmingu gyvybės ir mirties pokeriu, kurio akivaizdoje atsiveria skaudžiausių temų briaunos, parodomas tabu mechanizmo veikimas. Nagrinėjant žmonių tarpusavio santykių uždaroje erdvėje situaciją, atvirai keliami žmogaus asmeninės atsakomybės sau, savo artimui, šeimai bei visuomenei klausimai. Individo tapatybės paieškos ir laisvės poreikis čia priešinami amžinai šeimos pareigai, kuri virsta beprotišku santykių kraštutinumu, balansuojančiu ties iškrypimo riba. Antigonės vaidmenį sukūrusi aktorė M.Korenkaitė šį spektaklį apibūdino itin mįslingai: „Išdavystės kodas – Antigonė“.

Vienos dalies spektaklio trukmė – pusantros valandos. Rekomenduojama asmenims nuo 14 metų.

Artimiausi „Ledinės zylutės – 2011“ spektakliai

Klaipėdos Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70)

Vasario 11 d. 19 val. Didžiojoje salėje – „Drąsi šalis“ (rež. C.Graužinis, Cezario grupė).

Vasario 13 d. 12 val. Didžiojoje salėje – V.Ludwigo „Bela, Bosas ir Bulis“ (rež. A.Gluskinas, Šiaulių dramos teatras).

Vasario 15 d. 19 val. Didžiojoje salėje – „Antigonė (ne mitas)“ (N-14) (rež. I.Stundžytė, teatro laboratorija „Atviras ratas“).

Bilietų kainos – 12, 15 ir 20 Lt. Studentams, senjorams ir perkant daugiau kaip 10 bilietų taikoma 10 proc. nuolaida. Bilietai parduodami Žvejų rūmų kasoje ir visose TIKETA kasose.