- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lygiai prieš 30 metų, lapkričio 16 dieną, buvo įkurta leidykla „Alma littera“.
Leidyklos įstatus savo rankomis surinko ir kompiuteriu sumaketavo jos įkūrėjas Arvydas Andrijauskas. Šiandien „Alma littera“ yra didžiausia leidykla Lietuvoje ir viena didžiausių Baltijos šalyse, grupė vienija net 15 įmonių. Jai priklauso leidyklos „Alma littera“ ir „Šviesa“, 30 knygynų „Pegasas“, virtualus „Knygų klubas“, elektroninės knygos platforma „Milžinas“, skaitmeninė edukacijos laboratorija „Eduka“, mokykla „Šiaurės licėjus“. Per metus leidykla išleidžia apie 300 knygų.
„Per trisdešimt metų nebuvo nė vienos akimirkos, kad suabejočiau tuo, ką darome. Mano darbas yra vienas iš pačių įdomiausių, kuriuos yra tekę dirbti per gyvenimą. Konkurencija leidybos pasaulyje neleidžia užmigti ant laurų. Pasaulis keičiasi labai greitai, todėl būti priekyje nėra paprasta užduotis, sunku planuoti ir tai, ką mums atneš ateitis“, – sako „Alma littera“ įkūrėjas A. Andrijauskas.
1990-aisiais jis ryžosi nerti į visiškai jam naują ir nežinomą sritį – leidybą. Viena iš pirmųjų leidyklos knygų – progresyvaus tuometinės Sovietų sąjungos politiko Boriso Jelcino „Išpažintis pasiūlyta tema“. „Knygų populiarumą ir gerus pardavimų rezultatus tuo metu diktavo uždrausti vaisiai. Visi leido knygas, kurios klaidžiojo atspausdintos spausdinimo mašinėlėmis, atšviestos. Mes pasirinkome kitą kelią – nusprendėme į lietuvių kalbą išversti tai, kas buvo populiaru pasaulyje. Taip Lietuvoje radosi informacinis leidinys, aiškinantis Biblijos atsiradimo aplinkybes, jos turinį ir žmogaus būtį įprasminančias religines idėjas – „Biblijos enciklopedija“, – prisimena A. Andrijauskas.
„Biblijos enciklopedija“ sulaukė didžiulio populiarumo, o leidėjams atsivėrė keliai į Vakarų leidybos pasaulį. Šiandien leidyklos įkūrėjas pasakoja, kad Frankfurto knygų mugė 1991-aisiais sukėlė kultūrinį šoką. „Ten aiškiai supratome, kad turime mokytis, mokytis ir mokytis, o naujos pažintys leido mums susipažinti su vakariečių darbo principais“, – sako A. Andrijauskas.
Neįtikėtinos sėkmės sulaukė leidyklos išleistas anglų-lietuvių kalbos žodynas. Pirmasis jo tiražas buvo parduotas akimirksniu, iš viso šio žodyno buvo parduota daugiau nei 100 tūkstančių kopijų.
Tarp sėkmės pavyzdžių – ir 75 tūkstančių egzempliorių tiražu atspaustas Mario Puzo romanas „Krikštatėvis“, taip pat – visų laikų populiariausia „Hario Poterio“ knygų serija.
Per trisdešimt metų leidykla „Alma littera“ užmezgė ryšius ir bendradarbiauja su viso pasaulio leidyklomis. „Iš gausybės knygų, kurios kasmet išleidžiamos pasaulyje, mums reikia išsirinkti mažą dalelę – vos keliasdešimt pavadinimų per metus. Sprendimą nulemia įvairūs veiksniai: stebime, kokios knygos laimėjo apdovanojimus, kokias žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose giria užsienio literatūros kritikai ir skaitytojai, ką užsienio kalbomis skaito lietuviai. Knygas leisti siūlo vertėjai, gauname ir skaitytojų laiškų su pasiūlymais, o iš rašytojų agentų – kasdien gausybę knygų pristatymų ir katalogų. Mėginame iš tų pristatymų išrinkti kažką originalaus, kabinančio, intriguojančio. Jei knyga patraukia dėmesį, paprašome rankraščio, jį skaitome, vertiname ir nuoširdžiai džiūgaujame, kai randame ką nors ypatingo“, – apie darbą leidykloje pasakoja „Alma littera“ verstinės literatūros kūrinių vadovė Ingrida Dubauskienė.
Ji teigia, kad Lietuvoje itin jaučiamas susidomėjimas istoriniais romanais, knygomis, kurios remiasi tikrais įvykiais, o skaitytojai nekantriai laukia pasaulinių naujienų.
„Leidykla man yra beveik... šeimos narys, kuriam, regis, ima trukdyti ir laisvalaikis, ir asmeninis gyvenimas. Jei rimtai, mano darbas – tai dar viena proga keisti, turtinti ir spalvinti pasaulį, lopyti žmonių širdis ir lipdyti pleistrus ant jų sielos žaizdų. Paprastai, akylai stebiu, kas dedasi aplinkui, kuo žmonės kvėpuoja, apie ką kalba: taip randasi nauji vardai, temos knygai. Nors, neslėpsiu, tik sutikusi potencialų autorių akis į akį, „apuostinėjusi“ jo energetiką, pajuntu vidinį „dzingtelėjimą“ (arba ne). Tarsi nujaučiu, kad bus gerai arba išeis šnipštas“, – apie savo 18 metų patirtį leidykloje pasakoja lietuvių literatūros kūrinių vadovė Ugnė Giesė.
„Mūsų misija – skatinti pažinimo ir skaitymo poreikį, teikti pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Juk knyga išplečia šiandienos pasaulio ribas, kviečia atrasti, pažinti, sužinoti ir nerti giliai į kitokią – svajonių ir fantazijos erdvę“, – sako šiandieninė „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė.
Ji įsitikinusi, kad ilgametė patirtis leidyboje komandą išmokė gerbti kiekvieno skaitytojo norus ir poreikį. Išleisdama knygą į kelionę pas skaitytoją ši komanda sudeda savo energiją ir tikėjimą sėkme. „Trisdešimt metų sėkmingai gyvavusi leidykla „Alma littera“ ir toliau nori būti priekyje. Mes tikime turinio galia, stebime, kaip naujos turinio formos ateina į leidybos pasaulį ir esame pasirengę permainoms. „Alma littera“ šiandien tampa turinio namais, kuriančiais naujas patirtis“, – sako D.Zaidė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...