TV3 projekto "Tu gali šokti" finalas baigėsi aistringomis diskusijomis, ką laikyti jo laimėtoju – Tomą Araškevičių, kuriam pergalę atnešė žiūrovų balsai, ar komisijos favoritę Sandrą Saikauskaitę.

19-metis klaipėdietis T.Araškevičius finale sulaukė mažiausiai komisijos narių komplimentų.

Maža to, publika skandavo Sandros vardą, komisijos narys Jurijus Smoriginas dar prieš paskelbiant rezultatus merginą titulavo projekto nugalėtoja, o Dainius Žebrauskas-Skruzdėliukas, stebėdamas jos pasirodymą, net apsiverkė. Vis dėlto televizijos žiūrovų dauguma antrojo "Tu gali šokti" sezono laimėtoju ir 5000 eurų piniginio prizo savininku paskelbė būtent T.Araškevičių. S.Saikauskaitė liko antra.

"Kirminas, kad Sandra lyg buvo favoritė, o J.Smoriginas ją pavadino nugalėtoja, tikrai negraužė. Man Sandra irgi atrodo labai gera šokėja, nebūčiau nusiminęs, jei ji būtų laimėjusi. Aš per visą projektą taip pat jaučiau didelį komisijos palaikymą. Atsidūrę finale visi ir taip buvome laimingi, jautėmės jau pasiėmę savo prizą", – "TV dienai" sakė "Tu gali šokti" nugalėtojas.

– Ką jaučiatės laimėjęs, atradęs projekte?

– Tai, ko negalima įvertinti. Susipažinau su nerealiais žmonėmis, su dalyviais, choreografais tapome kone šeima. Norisi viską pradėti iš pradžių. Prieš projektą buvau daugiau choreografas – jau trejus metus dirbu šokių kolektyve "Isado" ir šokti mokau kitus. Dabar pagaliau vėl grįžau į trasą kaip šokėjas ir neketinu sustoti. Esu dar jaunas ir noriu kuo daugiau šokti.

– Turite kūrybinių planų su kitais "Tu gali šokti" finalininkais?

– Ne tik ketvertukas, bet ir visas keturioliktukas turime bendrų planų. Nors esame išsibarstę po visą Lietuvą, bandysime šį tą sukurti kartu. Jau dabar vieniems kitų trūksta – juk kartu eidavome net valgyti, šokti, laisvo laiko leisti. O asmeniniai planai – šokti toliau. Vyksiu į šokių stovyklą pas choreografą Marijaną, kur teks šokti po 7–8 valandas per parą. Norėčiau į šiuolaikinį šokį įsigilinti. Taip pat grąžinsiu moralinę skolą savo šokėjams, kuriuos šiek tiek apleidau per šį projektą.

– Į šokius investuosite ir projekte laimėtą prizą?

– Pirmiausia dalį jo atiduosiu tėvams – jaučiuosi jiems skolingas už tai, kad manimi tikėjo, į mane investavo ir visada palaikė. Esu klaipėdietis, tad vykstant projektui teko nemažai pavažinėti. Bijau skaičiuoti, kiek tai kainavo tėvams – per parą tekdavo 700–800 km nuvažiuoti, nes choreografai būdavo tai Vilniuje, tai Kaune.

– Nekilo minčių karjeros galimybių ieškoti užsienyje?

– Prieš "Tu gali šokti" turėjau labai daug minčių apie užsienį, bet projekte pamačiau, kiek dar galima Lietuvoje pasiekti, kiek dar visko galima paragauti. Gavau pasiūlymą vesti seminarą Italijoje šokių parodoje, kurioje ir pats dalyvavau tris kartus ir į kurią vesti seminarų atvažiuoja pasaulinio garso žvaigždės. Pasinaudosiu juo. Šią vasarą planuoju nuvykti į Angliją pašokti.

– Įsivaizduojate save kitoje srityje nei šokiai?

– Dabar, kai baigiu mokyklą, kartais bandau save įsivaizduoti kokiame nors biure prie kompiuterio. Bet išprotėčiau tokį darbą dirbdamas. Mane domina sportinio šokio studijos Klaipėdos universitete ir tarptautinio verslo vadyba. Atrodytų, tolima šokiams specialybė, bet kaip tik manau, kad ji galėtų būti naudinga – pavyzdžiui, jei ateityje norėčiau šokių studiją kurti, plėsti, vadybos žinios man padėtų.