Kur slypi fenomenas

Pulitzerio premijos laureatė A. Tyler turi retą talentą atskleisti šeimos santykių subtilybes. Jos knygose, atrodytų, nenutinka nieko dramatiško, bet įvyksta esminių lūžių. Kaip ir gyvenime. Ką tik lietuviškai pasirodęs naujausias A. Tyler romanas „Garetų šeimos istorija“ (išleido „Tyto alba“, į lietuvių kalbą išvertė Rūta Tumėnaitė) dar kartą patvirtina rašytojos gebėjimą užrašyti paprastų žmonių gyvenimo istorijas ir jomis perteikti universalius patyrimus.

Lakoniškai, subtiliai ir sukrečiamai ji atveria paprastų žmonių paprastas istorijas – taip apie vienos žymiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų A.Tyler kūrybą atsiliepia kritikai. Net apie didžiausius sukrėtimus autorė kalba ramiai, tačiau sugeba atverti jų gelmes. A. Tyler akiratyje – žmonės, kurių gyvenimai iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo šimtų tūkstančių kitų. Lietuvos skaitytojams viena ryškiausių šiuolaikinių JAV rašytojų jau pažįstama kaip romanų „Mėlynų siūlų ritė“, „Laikrodžio šokis“, „Mėgėjiška santuoka“, „Tik vienas žingsnis“ autorė.

Neabejotinai svarbus A. Tyler romanų veikėjas – laikas. „Garetų šeimos istorija“, kaip ir daugelis rašytojos romanų, tampa šeimos saga, nes apima kelių kartų gyvenimus. Tiesa, autorė niekada nepasakoja įvykių chronologiškai, tad tokia kompozicija leidžia apnuoginti vis naujas smulkmenas ir iš pažiūros ne pačius svarbiausius įvykius. A. Tyler dažnai priverčia skaitytoją nuščiūti, nes, atrodo, dėliojant nereikšmingų kasdienybės įvykių dėlionę atsiveria tai, kas iš tiesų esmingai formuoja žmonių santykius ir ryšius. Visa tai A. Tyler daro juvelyriškai, su atjauta žmonėms ir žiupsniu ironijos.

Istorija: „Garetų šeimos istorija“, kaip ir daugelis rašytojos A. Tyler romanų, – šeimos saga. / Leidyklos „Tyto alba“ nuotr.

Kas šeimą padaro šeima

Krūvelė nepažįstamųjų, įspraustų į socialinius vaidmenis. Taip šeimą mato A. Tyler romane „Garetų šeimos istorija“, kurio centre – pirma ir paskutinė Garetų vasaros kelionė ir lemtingas įvykis, pakeitęs trijų kartų gyvenimus.

Kartu gyvendami nedideliame namelyje prie ežero, Garetai jaučiasi kaip niekada nutolę vienas nuo kito. Mama Mersė trokšta tapyti ir atsiriboti nuo visų, tėtis Robinas deda visas pastangas, kad išmokytų mažąjį Deividą plaukti, jaunesnė dukra Lilė susitelkusi į tikslą prarasti nekaltybę, o vyresnėlė Alisa jaučiasi abejinga viskam aplink.

Tai istorija apie šeimą. A. Tyler ne kartą yra pripažinusi, kad ją žavi šeimos idėja ir socialinių santykių tvirtumas. Šeima, kuri gali įkvėpti, bet ir sužlugdyti, priimti, bet ir atskirti, kurioje jautiesi savas, bet kartu svetimas. Tai žmonės, su kuriais esame susieti amžinai ir su kuriais ne visada lengva išbūti. Taip veikia šeimos: manai, kad esi laisvas ir savarankiškas, bet iš tiesų niekada nesi laisvas, jūs susieti visiems laikams.

Taip romane konstatuoja jauniausias Garetų vaikas Deividas. Jau vėliau jo žmona primena, kad šeimos nariai saugo nepatogias vieni kitų tiesas ir pateisina vienas kito netobulumą. Šeima yra priversta būti kartu. Šeimos nariai negali paprasčiausiai pasiduoti ir viską mesti taip, kaip tai gali daryti draugai ar pažįstami. Būtent todėl, A. Tyler nuomone, šeima yra išskirtinis socialinis konstruktas ir nepaliaujama kūrybos tema.

Ramaus gyvenimo paslaptys

Ne vieno kritiko pastebėta, kad A. Tyler turi unikalų gebėjimą įkvėpti personažams gyvybę. Visų jos knygų veikėjai – eiliniai amerikiečiai, kurių gyvenimą ji stebi pro savo namo Baltimorėje langus.

Jos rašymo stilius pasižymi nepaprastai dideliu dėmesiu detalėms, kartais tokioms menkoms ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoms, tačiau būtent jos paverčia personažus gyvomis asmenybėmis su keistais įpročiais ir išskirtinėmis manieromis, kurios būdingos kiekvienam iš mūsų.

A. Tyler sugeba meistriškai atkurti visiems atpažįstamus kasdienybės momentus, iš kurių ir susideda gyvenimas: keblius ir nerangius šeimos pietus, dieną, kai atrodo, kad iš tiesų tavo antroji pusė tėra atsitiktinis nepažįstamasis, akimirką supratus, kad nė nenutuoki, kaip tapai būtent tokiu suaugusiuoju, visus tuos prieštaringus veiksmus, kuriuos bandome atlikti siekdami tapti geresniais žmonėmis ir kurie dažnai sukelia priešingą efektą. A. Tyler puikiai pažįsta žmogaus prigimtį. Pagaliau, ji rašo apie tai, kad pagrindiniu traukos centru vis tiek lieka namai – vieta, į kurią nieko panašaus nėra visame pasaulyje.

Kvakerių bendruomenės įtaka

Vienas iš veiksnių, tikriausiai nulėmusių ypatingą rašytojos susidomėjimą šeimos ir ją kuriančių žmonių tarpusavio santykiais, yra jos pačios šeimos istorija.

Rašytoja gimė 1941 m. Minesotoje, jos tėtis buvo chemikas, o mama – socialinė darbuotoja. Abu autorės tėvai buvo kvakeriai, tad didelė dalis A. Tyler vaikystės prabėgo religinėse komunose. Kvakeriai – religinė protestantų bendruomenė, propaguojanti tolerancijos ir žmonių lygiateisiškumo idėjas. Kvakerių bendruomenės aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, kovoja prieš diskriminaciją, pasisako už pacifizmą. Kvakeriai taip pat pasižymi kukliu gyvenimo būdu.

A. Tyler tėvai nusprendė mergaitę mokyti namuose, tad būsimoji rašytoja bendrojo ugdymo mokyklą pradėjo lankyti tik sulaukusi 11 metų. Kaip teigia pati autorė, vos įžengusi į savo pirmąją mokyklą suprato, kad čia gyvenimas visai kitoks nei tas, prie kurio ji pratusi. Siekis prisitaikyti prie kitokios socialinės aplinkos, bandymas suprasti, kaip veikia „normalus“ pasaulis, tampa viena pagrindinių temų jos kūryboje ir vienu didžiausių iššūkių romanų personažams.