Kaip pranešė Lietuvos istorijos institutas, bus nuskenuotas kolektorius, tęsiamas 3D skeneriu ir kamera užfiksuotų duomenų apdorojimas, užsandarinama tyrimo metu išgręžta anga ir sutvarkoma tyrimo vieta.
„Išanalizavę visus surinktus duomenis, pateiksime šio tarpdisciplininio mokslinio tyrimo etapo galutines išvadas ir papildomą medžiagą, kuria pasidalinsime su žiniasklaida, mokslo bendruomene ir visuomene“, – nurodoma pranešime.
BNS skelbė, kad liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus. Šių veiksmų imtasi po to, kai istorijos tyrinėtojas S. Poderis pavasarį pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nepaviešinta ir jie vėl buvo paslėpti.
Gegužę S. Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Per trečiadienį vykusius tarpdisciplininio mokslinio tyrimo darbus buvo išgręžta anga, per kurią atlikta ertmės apžiūra 3D kamera ir 3D skeneriu, surinkti mikrobiologiniai mėginiai.
Remiantis preliminariais duomenimis, ertmėje neužfiksuota žmogaus palaikų ar sarkofago požymių, matoma akmenų sankaupa.
„Turimi duomenys jau leidžia teigti, kad Sauliaus Poderio kartota anksčiau Vytauto Urbanavičiaus viešai iškelta hipotezė apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimą būtent šioje ertmėje nepasitvirtino“, – teigia institutas.
Kaip ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus arkikatedros tyrimai – vienas iš Ministrų kabineto prioritetų. Skelbiama, kad šiam tyrimui buvo skirta daugiau kaip 33,6 tūkst. eurų.
Be to, Vyriausybės kanceliarijos teikimu Lietuvos mokslo taryba finansuoja Vilniaus arkikatedros mūro reikminių tyrimų projektą, kurį įgyvendina Lietuvos istorijos institutas ir kurio tikslas – ištirti seniausią mūrą ir nustatyti Katedros statybos etapų absoliučią chronologiją. Jo vertė – 74,9 tūkst. eurų.
Taip pat įgyvendinant Vyriausybės liepą vykusio pasitarimo sprendimus, Lietuvos mokslo taryba paskelbė tikslinį kvietimą tarpdisciplininiams kompleksiniams Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų projektams iki 1,5 mln. eurų vertės. Šiuo metu vertinamas pateiktas projektas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad tokie tyrimai – atsakingas darbas, kuriam reikia pasiruošti iš anksto, teigė pasitikintis prie jo dirbančiais tyrėjais ir mokslininkais.
„Čia ne tas pats, kas butą suremontuoti, ateiti su kuvalda, išdaužyti sienas ir paieškoti, kur tie kaulai ir kieno tie kaulai. Čia turi būti profesionalus, kvalifikuotas darbas. Pasitikime savo profesionalais, kurie pasinaudoja įranga. Ateis gražūs jubiliejai ir tikiuosi, kad Vytauto metams būsim pasiruošę ir palaikus būsime radę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.
BNS rašė, kad Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
Naujausi komentarai