Pereiti į pagrindinį turinį

Valdovų rūmuose – italų Renesanso ir Baroko šedevrai XIX a. graviūrose

2016-05-18 09:27
DMN inf.

Minint Tarptautinę muziejų dieną, 2016 m. gegužės 18-ąją, trečiadienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda.

Sibilė iš Tibūro (dab. Tivolis) priešais imperatorių Oktavianą Augustą, pagal Pariso Bordonės (1500–1570) paveikslą Sibilė iš Tibūro (dab. Tivolis) priešais imperatorių Oktavianą Augustą, pagal Pariso Bordonės (1500–1570) paveikslą Sibilė iš Tibūro (dab. Tivolis) priešais imperatorių Oktavianą Augustą, pagal Pariso Bordonės (1500–1570) paveikslą

Parodoje „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose” lankytojams pristatomi techniškai subtilūs reprodukcinės grafikos meno kūriniai, atkeliavę iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių.

„Valdovų rūmuose pristatomi XIX a. italų grafikos kūriniai suteikia puikią galimybę vienoje vietoje pamatyti Italijos Renesanso ir Baroko epochų garsiausių meistrų religinės tematikos šedevrus, pasigėrėti XIX a. raižytojų meistryste, susipažinti su bendrosiomis europinio grafikos meno raidos tendencijomis“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus dailės istorikė, parodos kuratorė Rita Lelekauskaitė.

Tarptautinėje parodoje iš viso pristatomos 63 graviūros, kuriose galima išvysti garsių Italijos Renesanso ir Manierizmo dailininkų, tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli), Ticianas (Tiziano Vecellio), Paolas Veronezė (Paolo Veronese), Džovanis Belinis (Giovanni Bellini), Andrėja del Sartas (Andrea del Sarto), Domenikas Puligas (Domenico Puligo), darbus. Renesanso epochos meistrų darbai išsiskiria ypatinga įtaiga, stipria emocine ar net dramatine išraiška, daug dėmesio teikiama simboliams. O Baroko dailė įnešė pompastikos ir puošnumo, imta ypač natūralistiškai perteikti Šventojo Rašto pasakojimus bei šventuosius. Apie šias permainas liudija tuo metu kūrusių Matėjo Roselio (Matteo Rosselli), Gvido Renio (Guido Reni), Džovanio Lanfranko (Giovanni Lanfranco), Karlo Dolčio (Carlo Dolci) ir kitų dailininkų darbai. Pagal juos sukurta reprodukcinė grafika taip pat rodoma parodoje.

Pasak R. Lelekauskaitės, parodoje pristatomi ne originalūs kūriniai, o XIX a. reprodukuotos graviūros, tačiau menine verte šie meistriški grafikos darbai nenusileidžia originalams. Kuriant grafiką reikėjo gero profesinio pasirengimo ir puikaus techninių subtilybių išmanymo. Dailininkas turėjo mokėti perteikti kompoziciją, piešinį, šviesokaitą, gebėti pakeisti kūrinio formatą, mokėti kaitalioti kompozicijos elementus ir atskleisti reprodukuojamo dailininko kūrybos stilių. Todėl parodoje pristatomus dailininkų Antonijaus Vivianio (Antonio Viviani), Džuzepės Rosio (Giuseppe Rossi), Ignacijaus Bonajučio (Ignazio Bonaiuti) ir daugelio kitų reprodukcinės grafikos kūrinius galima vertinti kaip puikiausios meistrystės darbus.

„Reprodukcinė grafika klestėjo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. XIX a. pradžioje Vilniaus universitete net buvo įkurta Raižybos (grafikos) katedra, ji tapo svarbia Vilniaus meno mokyklos dalimi, veikė iki pat uždarant universitetą ir išugdė daugybę gabių menininkų. Jos dėstytojai ir studentai buvo susiję ir su to meto Italijos grafikos tradicija, nes buvo mokęsi Romos, Florencijos ir Milano mokyklose”, – teigia parodos kuratorė ir pabrėžia, kad ir šiuo požiūriu surengta tarptautinė paroda gali būti labai įdomi visiems, besidomintiems grafikos kaip žanro istorija ir raida.

Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Baltarusijos Respublikoje Evaldo Ignatavičiaus ir Baltarusijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Aleksandro Korolio globojamos parodos atidarymo renginį filmuos, o gegužės 21 d. transliuos „LRT Kultūra“. Nuo gegužės 19 d. tarptautinėje parodoje laukiami visi muziejaus lankytojai – su muziejaus bilietu bus galima apžiūrėti ne tik išskirtinę parodą, bet ir muziejaus nuolatines ekspozicijas. Paroda veiks iki rugsėjo 25 dienos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų