- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antano Smetonos valdymo laikais vieša švente tapdavo ne tik prezidento inauguracija, bet ir jo gimtadienis ar vardadienis. Nors šiandien sunku įsivaizduoti, kad prezidentas viešai pompastiškai minėtų savo gimtadienį, A. Smetonai tokios šventės padėjo formuoti tautos vado įvaizdį ir įtvirtinti savo valdymą.
Tautos vado įvaizdis
„Vadas turi turėti autoritetą visuomenėje, o šį autoritetą geriausia sukurti pasinaudojant įvairiais simboliais – šventėmis, svarbiais minėjimais. Viena iš tokių progų tapo 1930 m. suėjusi 500 metų sukaktis nuo taip ir neįvykusios Vytauto Didžiojo karūnacijos. Tie metai buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais, vyko labai daug renginių. Pamažu viešojoje erdvėje A. Smetona neoficialiai imtas lyginti su Vytautu Didžiuoju – kitu didžiu lietuvių tautos vadu“, – paaiškino istorikas dr. Artūras Svarauskas.
Svarbiu įvykiu tapo ir A. Smetonos 60-mečio sukaktis 1934-aisiais. Tuo metu šalis gyveno įtemptoje politinėje situacijoje, kadangi santykiai su Vokietija buvo paaštrėję. Vyko garsioji Neumanno-Sasso byla, kai už antivalstybinę veiklą ir rengiamą sukilimą buvo teisiami Klaipėdos krašto nacių partijos veikėjai.
Kaip tik rugpjūtį Kaune turėjo vykti maištininkų tardymas, tad A. Smetonos gimtadienio šventė dėl viso pikto nukelta į rugsėjį, ją susiejant su Vytauto Didžiojo neįvykusios karūnacijos data.
A. Smetonos 60-mečio šventė buvo išties iškilminga, ji truko kelias dienas ir buvo lydima įvairių renginių.
Vienas režisierius net buvo sukūręs misteriją „Geležinis vilkas“ – buvo planuojama sugauti tikrą vilką, kuris kauktų ant Gedimino kalno, aplink šaudant salvėms.
Pasirodymas su gyvu vilku
Vis dėlto, istoriko manymu, pats didžiausias, A. Smetoną kaip tautos vadą įtvirtinantis, simbolinis renginys turėjo įvykti 1940 m. birželio 22–23 d.
„1939 m. rudenį Lietuva atgavo Vilnių. Tačiau dėl diplomatinių priežasčių A. Smetona istorinėje sostinėje nesilankė ne tik visą Lenkijos okupacijos laikotarpį, bet ir atgavus Vilnių. Jis net nebuvo atvykęs čia minėti 1940 m. Vasario 16-osios. Galiausiai buvo nuspręsta, kad 1940 m. birželį prezidentas oficialiai atvyks į Vilnių, kas formaliai reikštų, kad šis miestas tampa Lietuvos sostine. Tų metų birželį buvo numatytas grandiozinis, neregėto masto renginys su dainomis, šokiais, įstabiais teatro pasirodymais ir misterijomis“, – pasakoja dr. A. Svarauskas.
Yra išlikę planuoto renginio aprašymų, kuriuose buvo numatyta, kad į Vilnių turėjo atvykti profesionalų ir mėgėjų chorai ir muzikos ansambliai iš visos Lietuvos. „Vienas režisierius net buvo sukūręs misteriją „Geležinis vilkas“ – buvo planuojama sugauti tikrą vilką, kuris kauktų ant Gedimino kalno, aplink šaudant salvėms. Tai turėjo būti A. Smetonos, kaip tautos vado, žvaigždžių valanda. Deja, birželio 14 d. Lietuvai buvo įteiktas sovietų ultimatumas, o po dienos įvyko šalies okupacija“, – apie tragedijos sustabdytą pasirengimą pasakojo istorikas.
Naujos kultūros atspindys
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiais laikais mūsų visuomenė Prezidento instituciją supranta jau visai kitaip nei tarpukariu. Prezidento „tautos vadu“ niekas jau nebevadina, atvirkščiai – demokratiškai piliečių išrinktas šalies prezidentas yra atskaitingas savo tautai. Tad ir pompastiškų gimtadienio švenčių niekas jau nerengia, nes jomis visuomenė pasipiktintų.
„Tiek Pirmosios, tiek Antrosios Lietuvos Respublikų pradžioje mūsų šalis turėjo gana įdomų santykį su Prezidento institucija. Tarpukariu, 1920–1922 m. buvo keliamas klausimas, ar Lietuvai apskritai reikia prezidento. Daliai politinio elito atrodė, kad prezidentas yra iš carinės Rusijos laikotarpio atlikusi liekana, ir šaliai kaip valstybės vadovo visiškai užteks Seimo pirmininko. Netylant ginčams, kurį laiką nebuvo nusistovėjusi aiški prezidento rinkimų tvarka“, – atskleidė dr. A. Svarauskas.
1990-aisiais atsikūrus Lietuvai, Prezidento institucijos neturėjome iki pat 1993-ųjų. Aukščiausioje Taryboje netilo ginčai, tad buvo parengti du būsimos Konstitucijos projektai. Viename jų buvo aiškiai sakoma, kad Lietuva turi būti prezidentinio tipo valstybė, o kitame nurodoma, kad ji turi būti parlamentinio tipo.
Galiausiai buvo rastas kompromisas ir 1992 m. parengtas trečiasis, mūsų dabartinės Konstitucijos projektas, kuris yra pusiau parlamentinis, pusiau prezidentinis. „Šiandien prezidentą mes laikome svarbiu valstybės simboliu, tačiau, kaip matome, taip buvo ne visada“, – reziumavo pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pratęstas terminas deleguoti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjus
Daliai organizacijų laiku nepateikus Lietuvos kultūros tarybą rinksiančių rinkėjų, terminas deleguoti šiuos asmenis pratęsiamas iki liepos 8 d., antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Modernioji architektūra regionuose: (ne)atrasti perliukai
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus arc...
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...