Velykinis kiaušinis – išmargintas papročių

Margutis, ridenamas pažeme, pažadins tebemiegančius vabaliukus. Margučio niekam nepavyko įveikti – visus metus sveikatos nepristigs. Sukčiavote margučių daužymo varžytuvėse – nusipelnėte rykščių. Tuo šventai tikėjo mūsų proseneliai.

„Kiaušinius Velykų išvakarėse margindavo visa šeima, kad iš ryto galėtų susėsti prie padengto stalo“, - pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vyresnioji specialistė Margarita Macijauskienė.

Senolių papročius puoselėjantis centras šiemet vaikus ir vėl sukvietė į tradicines etnomokyklėles. Apie trys šimtai moksleivių iš Klaipėdos ir Juodkrantės išmoko marginti kiaušinius, sužinojo, kokie raštai būdingi Klaipėdos kraštui. Daugumai tai – naujiena. „Jie taip susikaupę dirbo, kad net prakalbinti buvo sunku“, - sakė M.Macijauskienė.

Į pamokėlę atskubėjusi trečiokė Evelina labai norėjo išmokti dažyti kiaušinius. „Anksčiau dažydavo mama, bet dabar pati viską darysiu“, - kalbėjo mergaitė. „O aš savo kiaušinius seneliams padovanosiu“, - sakė Nida.

Senolių Velykų stalą puošė vienspalviai kiaušiniai – juos nudažydavo išvirę puode su svogūnų lukštais arba ramunėlėmis. Juodai kiaušinis nusidažydavo įmerktas į vandenį su juodalksnio žieve ir surūdijusio metalo gabalu. Juodus kiaušinius Velykų bobutė atnešdavo tėvų neklausantiems vaikams.

„Marginti kiaušinius lietuviai pradėjo kiek vėliau – ir natūraliu bičių vašku, ir išskutinėdavo juos“, - pasakojo M.Macijauskienė.

Velykų rytą, susėdus prie pusryčių stalo, linksmiausias ritualas buvo margučių daužymas. Nugalėtojas buvo labai gerbiamas. „Aišku, pasitaikydavo ir sukčių, kurie atsargiai pradaužę kiaušinio lukštą išpildavo trynį ir baltymą, į vietą pripildavo sakų“, - gudrybes atskleidė M.Macijauskienė. Tačiau pokštai tokiam gudragalviui pasibaigdavo ne juokais – šeimynykščiai jam gerokai beržinės košės įkrėsdavo.

Kiaušinių ridenimu buvo siekiama ne tik varžytis, bet ir visus į žiemos miegą įnikusius vabalėlius ir kirmėles pažadinti.

„Kiek kiaušinių reikia suvalgyti per Velykas? Tokio skaičiaus nėra. Bet vieną – būtinai reikia“, - sakė etnologė.