Nejauku patirti svetimą skausmą
Aktorėms teko neeilinė užduotis – sukurti moters, kuri yra reali, portretą. R. Samuolytė, filme vaidinanti po 25 metų į teismo salę gimtajame Kaune kovoti dėl savo garbės grįžusią Loretą, prisipažįsta, kad procesas kėlė didžiulį vidinį nejaukumą.
„Mane buvo apėmęs jausmas, kad aš pernelyg arti įlindau į jos gyvenimą. Tu klausaisi teismo įrašų, girdi jos intonacijas, atodūsius. Gatvėje prasilenkdamas nusuktum smalsų žvilgsnį, o čia ją tyrinėji nuo... iki. Buvo baisu: o kaip ji pati reaguos pamačiusi filmą? Teismo salėje mane slėgė klaustrofobija – atrodė, kad ne Daktaras sėdi kalėjime, o aš pati ten esu. Visi purvais taško, o tu jautiesi viena prieš visą pasaulį“, – atviravo R. Samuolytė.
Visa pokalbių laida:
Tuo tarpu jaunąją Loretą – nuo vargingos buities iki tragedija pasibaigusio prabangaus romano su Rimantu Ganusausku-Mongolu – suvaidinusi G. Čiuraitė neslepia iš pradžių dvejojusi savo heroje: „Aš kvestionavau viską: ar tai tikra meilė, ar ji nemeluoja, ar ją iš tikrųjų išprievartavo, ar tie prisiminimai neišgalvoti? Bet gilinantis viskas išsirakino. Supratau, kiek košmaro ji patyrė – matyti šalia savęs apsvaigusį vyrą su ginklu rankoje yra siaubinga. Man kildavo noras bėgti.“
Smurto scenos ir realios aukos
Jaunajai aktorei filmavimai tapo ekstremaliu fiziniu ir psichologiniu išbandymu. G. Čiuraitė atvirai pasidalijo patirtimi filmuojant prievartavimo ir smurto epizodus bei meilės scenas.
„Tokių dalykų, kaip Loreta, gyvenime nebuvau patyrusi – jokio smurto. Psichologė patarė griežtai atskirti darbą nuo savęs, bet kūnas vis tiek reaguoja. Tu save žaloji emociškai. O vėliau aikštelėje išgyvenau tokią aistrą, ramybę ir pasitikėjimą, kad grįžusi į realybę... išsiskyriau su savo tuometiniu draugu. Supratau, kokių santykių ir kokios meilės iš tiesų noriu gyvenime“, – atvirame pokalbyje prieš kamerą dalijosi G. Čiuraitė.
Aktorė pridūrė, kad dėl streso ir alinamo krūvio tarp filmavimo etapų buvo netekusi net 10 kilogramų svorio, tad tam, kad nenukentėtų filmo tęstinumas, teko skubiai susigrąžinti ankstesnę formą.
„Barakuda“ – patriarchato sugalvotas žodis
Aktorės vienbalsiai sutinka: visuomenės klijuojama „barakudos“ etiketė tėra patogus būdas nulinčiuoti moterį, išdrįsusią pakilti iš skurdo ar pasirinkusią galingą partnerį.
„Erzina šis žodis – tai grynas patriarchato sugalvotas štampas. Vyrams moteris šalia – tik dar vienas trofėjus. Paradoksalu,bet teismo salėje žiauriausios buvo pačios moterys, kaimynės. Praėjus 30 metų jos teisme ginčijosi, kurios vaiko vežimėlis rajone buvo gražesnis! Tas moterų pavydas toks galingas, kad jo joks laikas nenuplauna“, – pokalbyje pabrėžė aktorės.
Pasak R. Samuolytės, filmas kelia universalų visuomenės empatijos klausimą: „Tam, kad šiandien visuomenė tavimi patikėtų, kad nesi „barakuda“, privalai būti krištolo skaidrumo, be jokių praeities klaidų. Bet juk tai neįmanoma. Loreta į teismą atėjo ne prašyti pasigailėjimo ar atleidimo – ji atėjo apginti savo orumo.“
Atvirą Rasos Samuolytės ir Gerdos Čiuraitės pokalbį bei visą radijo stoties M1 pristatomą laidų ciklą, kurio kituose epizoduose susitiks Henriką Daktarą ir Mongolą įkūniję aktoriai Šarūnas Datenis su Martynu Nedzinsku bei filmo režisierius Tomas Vengris su prodiusere Emilija Sluškonyte, galima pamatyti tik „YouTube“ platformoje.
Autentiškais liudijimais bei šokiruojančia Loretos Gedvilaitės ir Henriko Daktaro akistata teisme paremtas filmas į visos šalies kino ekranus atkeliauja jau 2027 m. sausio 8 d.
Filmo trumpasis anonsas:
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „TELIA Play“ ir Italijos „Emilia-Romagna“ regioninis kino fondas.
Naujausi komentarai