2006-aisiais Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas, maestro Gintaras Rinkevičius „Bohemai“ žadėjo tris pasirodymus, o pati režisierė – šešis, šiandien būtų truputį lengviau suskaičiuoti šio neišskiriamo dueto sukurtus pastatymus ir koncertus, nei jų parodymų skaičių. 18 - tiek originalių spektaklių ir koncertinių programų sukurta vos per dešimtmetį, bendradarbiaujant su žymiausiais skirtingų sričių kūrėjais, atrandant ir auginant jaunąsias Lietuvos operos žvaigždes. Šiandien jos triumfuoja tarptautinėse scenose ir į Kongresų rūmus pritraukia savo kolegas – pasaulinio garso atlikėjus.

Atsitiktinai, ar ne, dar rugpjūčio 5-6 d. Klaipėdos muzikinis teatras trejiems metams perims VCO „Bohemą“. Naujasis teatro vadovas Jonas Sakalauskas, kreipėsi į D. Ibelhauptaitę su idėja perkelti legendinį pastatymą į pajūrį – naująją Palangos koncertų salę. Spektaklį su Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvu atkurs Gediminas Šeduikis – ilgametis D. Ibelhauptaitės bendražygis, puikiai išmanantis ne tik „bohemiečių" istoriją, bet ir į ją įsirašęs savo spektakliu jaunimui „Jonas & Greta", atnešusiu jam ir dirigentui Ričardui Šumilai „Auksinį scenos kryžių“.

„2006 m. „Bohema“ Gintarui Rinkevičiui, Juozui Statkevičiui, man ir visiems solistams buvo neįtikėtino pasisekimo sulaukęs startas, ne tik pastūmėjęs visus imtis vis didesnių iššūkių reikalaujančių darbų, bet atidaręs naują operos teatrą Lietuvoje. Teatrą, sukurtą ne valstybės ar ministerijos įsakymu, bet nepriklausomai, remiantis asmenine iniciatyva, tikėjimu ir sunkiu darbu. Prieš dešimt metų sukurti tokio mastelio operos trupę Rytu Europoje buvo unikalus reiškinys. Vienintelis tam artimiausias precedentas – D. Bertmano įkurta „Helicon“ opera Maskvoje. Šiandien pirmasis spektaklis mums kelia didžiulę nostalgiją, tačiau kurdami kitą G. Puccini operą „Toska“, įsitikinome, jog „Bohemos“ laikas mums jau baigėsi. Taigi be galo džiugu manyti, kad dabar ji atskleis naują jaunų talentų kartą ir suvilios Vakarų Lietuvos jaunimą lankytis klasikinės muzikos renginiuose“, – pasakojo režisierė ir VCO meno vadovė.

Už nepakartojamą Verterio vaidmenį „Auksiniu scenos kryžiumi“ buvo apdovanotas ir Edgaras Montvidas, dainavęs ir pačiuose pirmuose „Bohemos“ spektakliuose. Jis – vienas pirmųjų „bohemiečių“, vienas pirmųjų lietuvių solistų, išvykusių kurti savo ateities ir karjeros į užsienį. Solistas jubiliejiniame sezone grįš su trenksmu. Vasario 15–19 d. jis kurs pagrindinį vaidmenį naujausioje premjeroje – Charles'io Gounod „Fauste“. Klasikinė J. W. Goethes istorija inspiravo ne vieną kūrėją, o štai prancūzų kompozitoriaus šedevras tapo neatsiejama bene kiekvieno operos teatro repertuaro dalimi. „Kelis metus laukėme galimybės pastatyti „Faustą“ su Edgaru. Tikiu, jog tai bus reikšmingas šio išskirtinio menininko darbas. Na, o Mefistofelio vaidmenyje išvysime įsimintiną Skarpiją neseniai sukūrusį Almą Švilpą“, – sako D. Ibelhauptaitė. 

Kol kas režisierė sutiko atskleisti tik vieną faktą: „Fausto“ pastatymui į Lietuvą grįš senieji jos bendražygiai: scenografas Dickas Birdas ir šviesų dailininkas Peteris Mumfordas iš Didžiosios Britanijos, taip pat kostiumų dailininkas Jonas Morrellis. „Faustą kurs išskirtinai britų kūrybinė komanda. Kodėl? Po dešimties metų aš pagaliau nusprendžiau pabandyti daugiau laiko praleisti namų – Londono – aplinkoje“ – juokauja režisierė.

Rudenį rampų šviesą išvys ir ilgai lauktas Mariaus Adomaičio (Ten Walls) projektas „Karmen“. Pagrindinį – Karmen – vaidmenį atliks šia role jau sužavėjusi įnoringą britų publiką Justina Gringytė. Ši solistė, būtent po Karmen debiuto Anglijos nacionalinėje operoje, praėjusiais metais nugalėjo Tarptautiniuose operos apdovanojimuose, Geriausios jaunosios solistės kategorijoje. Operos „Oskaru“ vadinamą prizą šiemet atsiėmė dar viena „bohemiečių“ siela Asmik Grigorian.

VCO meno vadovė neslepia, jog tokie pripažinimai ją kas kartą labai sujaudina: „Tai yra akimirkos, vertos visų mūsų darbo ir pastangų. Tai yra įrodymas to, ką mes čia veikiame ir didžiausias paskatinimas nesustoti, nes dažnai savuose namuose tave supras ne kiekvienas. Tai, jog mūsų merginos pelno aukščiausius apdovanojimus, tai, jog prestižinės tarptautinės solistų agentūros nori su mumis bendradarbiauti, o jų atlikėjai patys siūlosi pas mus atvykti, dažnai padeda išlaikyti tikėjimą, jog visgi esame teisingame kelyje.“

Kalbant apie A. Grigorian, ją scenoje išvysime balandžio 20–23 d. visus pakerėjusiame Manon Lesko vaidmenyje to paties pavadinimo G. Puccini operoje. Jau neverta pasakoti, koks svarbus ir mylimas VCO yra šis kompozitorius. Ne veltui žymėdami slenkstį į antrąją dešimtį, kūrėjai neseniai ėmėsi vienos ryškiausių jo operų – „Toskos“, su trenksmu pavasarį atšventusios premjeras, į kurias netilpo visi norintys. Naują kokybę žymintis spektaklis grįš jau lapkričio 30– gruodžio 4 dienomis. 

Sezono desertas – didingas ir aistringas G. Verdi „Trubadūras“. Spalio 5–9 d. Kongresų rūmuose vėl skambės žymiausio operos kompozitoriaus šedevras, prieinamas ne kiekvienai trupei. Sakoma, jog ši opera reikalauja penkių geriausių balsų. Šį kartą į „Trubadūrą“ grįš ir publikos mylimas, nepakartojamas grafas di Luna – Laimonas Pautienius bei itin raiškingą Azučenos vaidmenį sukūrusi Jovita Vaškevičiūtė. Ir tai dar ne visos naujienos.

„Švęsdami jubiliejų mes su Gintaru jau žiūrime į ateitį, į kito dešimtmečio planus. Po visą pasaulį išsibarsčiusi kolektyvo trupė turi tokį stiprų kūrybinį potencialą, kad per artimiausius metus Lietuvos žiūrovams planuojame pristatyti C. Saint Saenso „Samsoną ir Dalilą“, R. Strausso „Rožių Kavalierių“, G. Puccini „Mergaitę iš Vakarų pakrantės“, na o po to jau ir G. Verdi „Makbetas“ ne už kalnų! Mes norime parodyti Lietuvoje retai statomus pasaulines operos šedevrus, išlaikyti gyvą ir betarpišką ryšį su žiūrovu. Juk mes esame žiūrovų, pačių žmonių teatras, ir už visų savo svajonių įgyvendinimus galime būti dėkingi tik jiems. Tiems, kurie mus jau 10 metų remia, tiems, kurie perka mūsų bilietus ir tuo palaiko musu gyvybiškumą. Ačiū visiems, už tai, kad esam!“ – sako D. Ibelhauptaitė.

VCO inf.