- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panevėžio kino centro „Garsas“ rekonstrukcijai į būsimą modernų menų centrą 3 mln. eurų finansinę injekciją gavusi ir dar 5 mln. eurų šią vasarą laukianti iš valstybės, miesto savivaldybė turės ir dar vieną, šįkart ne piniginį, rūpestį, rašo portalas sekunde.lt.
Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba, gavusi visuomenininkų peticiją, sutiko, kad verta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl pagalbos nustatyti „Garso“ vertę. Nuo jų verdikto priklausys, ar kino centrui, statytam sovietmečio epochos vidury – 1968 metais, galėtų būti suteiktas kultūros paminklo statusas, kaip reikalauja jo ginti stojantys visuomenininkai.
Pasirašiusieji peticiją reikalauja skirti lėšų kapitaliniam „Garso“ remontui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centro paskirtį.
Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba kino centro klausimą svarstė dar pernai lapkritį. Tuomet nebuvo įžvelgta svarių priežasčių, kodėl jis turėtų atsidurti saugomų kultūros vertybių objektų sąraše.
Savivaldybė planuoja, kad rekonstravus esamą „Garso“ pastatą iki 2022 metų, iškils Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Projekto autoriai teigia, kad naujasis pastatas būtų pritaikytas ne tik meno galerijai, edukacinėms bei kitoms veikloms, tačiau ir kinui rodyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kino pavasario“ kritikų pasirinkime – ekscentriška komedija, įtemptos dramos ir kinas iš Afrikos
Neįtikėtina čekų tapytojos ir jos paveikslų vagies draugystės istorija, jaudinanti kelionė po neoninį kriminalinį Berlyno pasaulį, užburiantys kino balsai iš Afrikos, komedija, priversianti juoktis net didžiausius skeptikus, į trumpuosius &...
-
Balerina A. Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje1
Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją ...
-
Aistringos muzikos koncerte skambės A. Piazzollos kūriniai
Šiemet kovą sukaks 100 metų, kai gimė tango revoliucionierius Astoras Piazzolla (1921–1992) – žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas. Atradęs save tango muzikoje ir ją naujai interpretavęs, jis iki šių dienų populi...
-
Klaipėdos parodų rūmuose – G. Kavoliūno fotografijų paroda
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio eksponuojama Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“, kurią bus galima pamatyti virtualiai. ...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Klaipėdos metų knygos rinkimus karantino sąlygomis organizuojanti Imanuelio Ka...
-
Uostamiesčio Parodų rūmuose įsikūrė S. Dackevičiūtės instaliacijo
Nuo šio penktadienio Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose eksponuojama Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, vyksianti iki kovo 28-osios. Ją apžiūrėti bus galima virtualia...
-
Prancūzija nori surinkti 4,55 mln. eurų, kad įsigytų M. de Sade`o romano rankraštį
Prancūzijos valdžia paragino šalies meno mylėtojus ir mecenatus surinkti 4,55 mln. eurų, kad būtų galima įsigyti aukcione prancūzų rašytojo Marquiso de Sade`o (1740 - 1814) romano „120 Sodomos dienų“ rankraštį. ...
-
Sugrįžta kultinis O. Koršunovo spektaklis
„Tuo metu sulaukdavome labai įvairių pasisakymų, nuo: „Kaip jūs galite tokius dalykus rodyti, tai yra ištvirkimas ir baisūs dalykai“ iki: „Jūs apsidairykite, aš gyvenu bendrabutyje, kur būtent tai ir vyksta“. ...
-
W. K. Kruegerio romanas „Maloningoji žemė“ – gyvenimo kelionė, kerinti nuoširdumu ir meile kitam
"Tai istorija apie gyvenimą keičiančią kelionę, kurioje svarbiausia ne įveikti kilometrai, bet tai, kokie tampame po jos" – taip apie ir lietuviškai išleistą amerikiečių rašytojo Williamo Kento Kruegerio romaną &q...
-
Išrinkti 2020-ųjų lietuvių Metų žodis ir posakis – pandemijos atgarsiai2
Ne viena tauta kasmet renka metų žodžius, taikliausiai įvardijančius konkrečiam metui būdingus reiškinius. 1971 m. šią tradiciją pradėjo vokiečiai, vėliau – prancūzai, britai, australai, amerikiečiai, olandai, vengrai, lenkai,...