Kai vengrų meno kolekcininkai nusipirko antikvarinį smuiką, jie net neįsivaizdavo jo reikšmės. Tiesą sakant, jie net nenorėjo jo pasilikti. Daugelį metų laikę tarp įsigytų baldų, sutuoktiniai nusprendė jį padovanoti.

„Su dideliu džiaugsmu padovanojome jį vienam iš miesto gyventojų. Jis šiek tiek išvalė instrumentą ir atidavė mums, sakydamas, kad smuikas skleidžia tokį stiprų garsą, kad kiti jo šeimos nariai negirdi televizoriaus. Net šiek tiek įsižeidžiau, sakydamas, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, – pasakojo meno kolekcininkas Tamas Talosi.

LNK stop kadras.

Kolekcininkai nusiuntė instrumentą smuikų ekspertui ir paprašė, jeigu galima, pagerinti jo skambesį.

„Kai mūsų draugas tinkamai pakreipė smuiką ir pažvelgė pro angą, ko mes nepadarėme, tada jis perskaitė gamintojo pavardę – Pranciškus Kempa, 1941 m. O svarbiausias dalykas buvo apačioje – Dachau koncentracijos stovykla“, – teigė meno kolekcininkė Szandra Katona.

Meistras nusprendė visiškai išardyti smuiką. Viduje rastas gamintojo raštelis.

„P. Kempa savo ranka užrašė: „Bandomasis instrumentas, pagamintas sunkiomis sąlygomis be jokių įrankių ir medžiagų, Dachau koncentracijos stovykla. 1941-ieji, P. Kempa“, – kalbėjo S. Katona. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šis smuikas yra vienintelis žinomas instrumentas, pagamintas Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje.

„Neabejotina, kad Dachau stovykloje buvo orkestras, tad ten reikėjo instrumentų. Dachau muziejus žino tik apie instrumentus, tiksliau smuikus, kuriuos atvežė kaliniai. Tačiau iki šiol nebuvo jokių žinių apie ten pagamintus instrumentus ir tai daro jį unikalų“, – džiaugėsi meno kolekcininkė.

LNK stop kadras.

Kiek žinoma, P. Kempa išgyveno karą ir grįžo į gimtąją Lenkiją. Meno kolekcininkai smuiką ketina padovanoti muziejui kaip vilties ir atsparumo siaubui simbolį.