- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė įstatymo projektui, kur apibrėžiami kultūros politikos pagrindai.
Projektą pateikęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė, kad siekiama sukurti horizontalų kultūros srities teisinio reguliavimo mechanizmą, įtvirtinant kertines sąvokas, kultūros politikos principus ir šią politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų kompetenciją.
Įstatymas aptartas per Vyriausybės pasitarimą, kitą savaitę jis turėtų būti patvirtintas Ministrų kabineto posėdyje, o po to bus svarstomas Seime.
Projekte numatyta, kad tarptautinį bendradarbiavimą valstybės lygiu kultūros srityje vykdo ministerijos ir diplomatinės atstovybės, kultūros atašė bei kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
Kultūros pagrindų įstatymo projekte taip pat apibrėžiamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje, kultūros įstaigų sistema, įtvirtinami kultūros ir meno premijų skyrimo pagrindai, aiškiau atskiriamos skirtingo lygmens premijos.
Taip pat siūloma išplėsti regioninių kultūros tarybų funkcijas, kad šios ne tik teiktų rekomendacijas dėl kultūros ir meno projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo, bet ir prisidėtų prie kultūros plėtros regionuose.
Pasak kultūros ministro, įstatymas turėtų užtikrinti vieningos valstybės, regioninės ir savivaldybių kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą.
„Įstatymo poreikis grindžiamas jau daug metų akivaizdžiomis būtinybėmis – tai yra fragmentuota atskirų kultūros sričių teisėkūra Lietuvoje, 20 įstatymų šioje srityje, kuriems iš tikrųjų trūksta sistemiškumo“, – žurnalistams sakė M. Kvietkauskas.
„Atlikome darbą, kuris buvo planuotas, žadėtas ir neįgyvendintas nė vieno iki tol buvusio kultūros ministro“, – pridūrė jis.
Atminimo lentelės
Įstatymo projektu taip pat siūloma įgalioti kultūros ministrą tvirtinti istorinio atminimo įamžinimo rekomendacijas.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė siūlysiantis Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų savivaldybes laikytis centrinės valdžios nustatytų kriterijų priimant sprendimus dėl istorinio įamžinimo, tačiau vėliau pareiškė, kad ši tvarka gali atsirasti ir Kultūros politikos pagrindų įstatyme.
Diskusija dėl centrinės valdžios vaidmens istorinio atminimo įamžinimo klausimais kilo, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu buvo nukabinta karininko Jono Noreikos atminimo lenta sostinės centre.
Įstatymo projekte rašoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, spręsdamos dėl istorinio atminimo įamžinimo, turi įvertinti įamžinamo įvykio ar asmens veiklos istorinę reikšmę regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu.
Be to, institucijos bus raginamos įvertinti su įvykiu ar asmeniu susijusius mokslinių tyrimų duomenis, profesionalių tyrėjų nuomonę, taip pat su įvykiu ar asmeniu susijusių Lietuvos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, tautinių bendrijų nuomonę.
Siūloma taip pat vertinti, ar asmuo nebuvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui padarymo.
Užsienio reikalų ministerija siūlosi dalyvauti sudarant rekomendacijas dėl istorinio atminimo įamžinimo užsienyje. Ši nuostata turėtų būti suderinta iki kitos savaitės.
Pernai liepą Vilniaus mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Rugsėjį visuomenininkai atminimą lentą vėl užkabino.
Meras argumentavo, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo ir taip prisidėjo prie Holokausto, todėl miestas „neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, nepaisant jo nuopelnų Lietuvos laisvei.
J. Noreikos atminimo lentos gynėjai teigia, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“32
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...