Dabar žemės sklypams, esantiems kultūros paveldo vietovėse, nėra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios draustų naikinti jų vertingąsias savybes.

Kultūros paveldo teritorijose siūloma drausti statybas negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos inicijuojamos, nes nuo 2024 metų lapkričio nesudėtingi statiniai nepaskelbtų saugomomis kultūros paveldo teritorijose gali būti statomi ir be už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo. Todėl gali būti pažeistos tokių objektų vertingosios savybės.  

Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje įregistruota 151 kultūros paveldo vietovė, iš kurių 98 nėra paskelbtos valstybės ar savivaldybės saugomomis.

Kultūros ministerijos skaičiavimais, kompensacijoms už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kultūros paveldo vietovėse, kurios nėra paskelbtos saugomis, per 10 metų gali reikėti apie 100 tūkst. eurų.

„Galimas metinis lėšų kompensacijoms poreikis – apie 10 tūkst. eurų, nes vadovaujantis pastarojo dešimtmečio patirtimi, tik nedaugelis žemės savininkų kreipiasi dėl kompensacijų išmokėjimo“, – teigiama ministerijos aiškinamajame rašte.