Šiandien Klaipėdos universitetas ir Vytautų klubas rengia Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos minėjimą, kuriame dalyvaus istorikas dr. Marius Ščavinskas ir bus rodoma istorinė Maironio drama.
Iš noro geriau ir giliau suprasti Vytauto epochą
Trijų paveikslų spektaklį pagal Maironio dramą „Vytautas pas kryžiuočius” (1925) KU teatre režisavo docentas Petras Bielskis, scenovaizdį ir kostiumus jam sukūrė kita universiteto dėstytoja - dailininkė Sofija Kanaverskytė.
Klaipėdos universiteto teatras, ypač vertinantis klasikinį literatūrinį palikimą, šiemet iš naujo grįžo prie Maironio dramos, kurią pirmąsyk pastatė dar 1987-aisiais. Naujasis pastatymas pirmąsyk parodytas rugpjūčio 15-ąją Šilalėje, jau vaidintas Klaipėdos piliavietėje ir Palangos “Anapilyje”.
Anot P.Bielskio, spektaklyje iš penkių veiksmų dramos liko pirmieji trys, ir to visai pakanka, į Maironio kūrinį jame žvelgiama šių dienų žmogaus akimis, o moterų vaidmenys - viena stipriausių pastatymo savybių (Maironis buvo kaltinamas, kad moterys jo dramaturgijoje - silpnoji vieta). „Tai ne iliustracija, o noras geriau ir giliau suprasti Vytauto epochą“, - tvirtino režisierius.
Siekia reabilituoti Maironį ir jo dramaturgiją
Anot P.Bielskio kartu siekiama nutiesti tiltus į nepelnytai užmirštą, per mažai vertinamą Maironio dramaturgiją.
„Mes siekiame reabilituoti Maironį, kuris lietuvių literatūroje nelaikomas stipriu dramaturgu, kaltinamas, kad savo pjesėse užsiiminėjo apologetika - aukštino valdovus. Nieko panašaus! Mūsų spektaklyje tuo net nekvepia. Ir Maironį domino didelių tikslų visuomenės labui siekianti, savęs atsižadanti, tauri asmenybė - asmenybės ir tautos likimo tema. Svarbiausia Maironio istorinių dramų idėja, - kad kiekvienas privalo ginti savo kultūrą, valstybę, tautą. Tai irgi dabarties tema”, - mano spektaklio režisierius.
P.Bielskio teigimu, atgaivintoji Maironio istorinė drama „Vytautas pas kryžiuočius“ sujungia klasikines vertybes, literatūrą ir šiuolaikinį požiūrį į gyvenimą, parodydama naujas Lietuvos istorijos interpretavimo galimybes.
Spektaklyje vaidina buvę ir dabartiniai Klaipėdos universiteto studentai bei uostamiesčio Dramos teatro aktoriai: Egidijus Kupčiūnas, Nijolė Narijauskaitė, Jūratė Barauskaitė, Ugnė Reikalaitė, Eglė Šantaraitė, Augustinas Šutkus, Algis Galkauskas, Aldona Drukteinytė, Arnoldas Eisimantas, Tomas Sipavičius, Gediminas Pranckūnas, Nerijus Uldukis, Aleksandras Šimanskis, Ramūnas Janušas ir kiti.
Padėka už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą
Spektaklis primins, kad būtent šiandien Lietuvoje minima Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena.
Lietuvos istorija mena, kad prieš 579 metus, 1430-ųjų rugsėjo 8-ąją, buvo planuota Vytauto didžiojo karūnacija, tačiau ji neįvyko. Tais laikais Jogaila buvo Lenkijos karalius, nuo kurio priklausė ir Lietuva. Savo pusbrolį Vytautą Jogaila buvo paskyręs savo vietininku Lietuvoje. Vytautas po truputį tapo savarankišku Lietuvos vadovu ir sumanė karūnuotis Lietuvos karaliumi.
1429 m. Lucke (dabar Ukraina), Liubarto pilyje, Europos valdovų suvažiavime buvo numatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimas. Jogaila tam pritarė, tačiau lenkų senatas tokį pasiūlymą atmetė. Lenkai įkalbinėjo Vytautą atsisakyti šio sumanymo, baimindamiesi, kad po Vytauto mirties Lietuvos karaliumi išrinktas asmuo nebus pavaldus Lenkijai. Jie Vytautui net buvo pasiūlę tapti Lenkijos karaliumi vietoj Jogailos, tačiau Vytautas atsisakė.
1430 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirta Vytauto karūnavimo data. Imperatorius Zigmantas per pasiuntinius siuntė Vytautui karūną su dokumentais, tačiau lenkai pasiuntinius suėmė. Buvo numatyta kita karūnacijos data, tačiau spalio 27-ąją Vytautas mirė. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.
Ši diena dar vadinama ir Padėkos diena, nes po Vytauto mirties lietuviai išsirinko savo valdovą, kuris nepriklausė nuo Lenkijos. Taigi Vytautas tarsi iškovojo Lietuvai nepriklausomybę.
Renginio Klaipėdos universiteto mokomajame teatre (K.Donelaičio g. 4) pradžia - 18 val.
Naujausi komentarai