Kita vertus, egzistuoja ne vienas spektaklis, galintis sėkmingai komunikuoti su žiūrovais per nufilmuotą vaizdą. Ir, nors teatralai nesutinka žiūrovus suvienijančią sceną išdalinti per individualių kompiuterių ekranus, galima esamojo laiko iššūkį išnaudoti kūrybiškai, ieškant būdų teatrą perkelti į kitą, audiovizualinę mediją.

Jaunimo teatras gruodžio mėnesį rengia keturias gyvai filmuojamų savo spektaklių transliacijas. Spektakliai bus filmuojami be žiūrovų, siekiant sukurti ekranines jų versijas. Spektakliai transliacijoms parinkti ne tik galvojant apie jų pritaikymą ekranams, bet ir juose gvildenamas temas, artimas šiandieniniam žmogui.

Transliacijų ciklą gruodžio 4 d. 18.30 val. pradės spektaklis „Žmogus iš žuvies“. Jaunos režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklis pagal jos bendraamžės rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę buvo vienas sėkmingiausių Jaunimo teatro praėjusio sezono darbų. Šią vasarą sukurtas specialus virtualus jo pristatymas įvyko garsiajame Berlyno Volksbühne teatre.

„Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir apie tai, kiek tai gali tęstis“, – taip viena ryškiausių Rusijos jaunosios kartos dramaturgė A. Vološina apibūdina savo kūrybą. Jos pjesė „Žmogus iš žuvies“ – apie šiandininės Rusijos jaunimo jauseną, kurią galima nusakyti vieno iš personažų fraze: „Mūsų tėvynė žuvo iki mūsų gimimo“. Belieka prarastos tėvynės, kaip to „sniego Karvannaja gatvėje“, atkeliavusio iš Michailo Bulgakovo kūrybos, ilgesys.

Režisierė E. Švedkauskaitė kviečia žiūrovą „į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities“. Režisierė kuria anaiptol ne niūrų, o nuotaikingą kūrybinio polėkio ir laisvės ilgesio persmelktą pasaulį. Jo gyventojai nors ir pripažįsta, kad „turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki jiems gimstant“, bet nepasiduoda ir iš paskutiniųjų priešinasi absurdiškai represyviai kasdienybei. „Žmogus iš žuvies“ metaforiškai tiksliai perteikia laisvės ištroškusių Rusijos ir Baltarusijos žmonių jauseną, pasipriešinimo poreikį ir pokyčių viltį.

Marko Aurelijaus tekstų įkvėptas aktorės Viktorijos Kuodytės monospektaklis „Sau pačiam“ gimė Jaunimo teatre pirmojo pavasarinio karantino metu. Jo vaizdo įrašo versijos transliacija planuojama gruodžio 9 d. „Sau pačiam” – tai intymus pokalbis su savimi akistatoje su fatališka gyvenimo tikrove. Tai apmąstymai apie žmogaus gyvenimo prasmę, ieškant jos per pareigą kitam žmogui, ir susitaikymą su neišvengiamu išėjimu. Nedidelėje knygelėje dienoraščio forma M. Aurelijui pavyko įvardinti virš kasdienybės rūpesčių pakylantį žmogaus santykį su pasauliu, jo gyvenimo kryptingumo ir kantrybės susidūrus su sunkumais svarbą.

Stebėtina, kad vadovaudamas tuometinei milžiniškai Romos imperijai, Aurelijus vengė šlovinimo, save patį mokė santūrumo ir kuklumo, nuolat primindamas sau apie visa ko laikinumą. Tuo M. Aurelijaus tekstai, parašyti prieš daugiau kaip du tūkstantmečius, rezonuoja su mūsų gyvenimu ir gali tapti moraliniu palaikymu baimių ir netikrumo dėl rytdienos persmelktoje kasdienybėje. Pasak aktorės V. Kuodytės, „Marko Aurelijaus mintis galima pajusti pojūčiais, jos atpažįstamos per juos. Jo mintys lengvos, bet esminės. Būtent tą lengvumo jausmą žmogus galėtų išsinešti, ir paskui ramiai užmigti...“

Prieš Kalėdų šventes ypatingą dėmesį skirsime vaikams ir šeimoms. Jiems parodysime dvi puikias žinomų lietuvių ir užsienio autorių kūrinių interpretacijas bei pristatysime naują teatre kuriamą interaktyvų edukacinį projektą.

Gruodžio 13 d. 15 val. transliuosime ne vienos kartos vaikų pamėgtą spektaklį „Arklio Dominyko meilė“. Žinomo vaikų rašytojo Vytauto V. Landsbergio sukurto personažo Arklio Dominyko istorijų pagrindu net prieš penkiolika metų gimęs spektaklis gyvuoja iki šiol. Režisierius Albertas Vidžiūnas kartu su aktoriais Gediminu Storpirščiu ir Neringa

N. Varnelytė sceninėje „Arklio Dominyko“ versijoje rado būdą perteikti rašytojo kūrybai būdingą žanrų ir nuotaikų kaitą, kai dvasinės, sakralinės temos persipina su melodrama ir anekdotu, o siužeto posūkiai įgauna detektyvo ir mistikos elementų. Šis, vienas ilgaamžiškiausių Jaunimo teatro spektaklių, skatina vaikus kūrybiškai mąstyti ir ieškoti savo santykio su Lietuvos istorija, kultūra, religija.

Transliacijų ciklą gruodžio 20 d. užbaigs garsios danų režisierės Kirsten Dehlholm spektaklis pagal Astridos Lindgren „Brolius Liūtaširdžius“. Rašydama vieną labiausiai ją išgarsinusių knygų, A. Lindgren sprendė ypatingai sunkią užduotį: kaip vaikui papasakoti apie karą ir mirtį? Daugelį metų sėkmingai eksperimentuojanti vizualaus meno ir teatro sandūroje, režisierė ir vaizdo menininkė K. Dehlholm pabandė atsakyti į šį klausimą, perkeldama „Brolius Liūtaširdžius“ į vaizduotės ir fantazijos sferas, kuriose gali susitikti vaikai ir suaugusieji.

„Man atrodė, kad apie karą neįmanoma kalbėti, neįmanoma to papasakoti scenoje. Bet kuo daugiau galvojau vaiko ir karo tema, tuo dažniau prisimindavau švedų rašytojos A. Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“. Nors knyga parašyta jaunesnei auditorijai, man ji – nuostabi knyga, talpinanti daug svarbių temų. Sužavėjo ir pats knygos tekstas, kuris, mano manymu, labai geras, stiprus ir prasmingas. Spektaklyje mums pasirodė svarbu papasakoti pagrindinę istoriją“, – sako režisierė K. Dehlholm. Ji kartu su kompozitoriumi Kristianu Hverringu „Brolių Liūtaširdžių“ istoriją perkėlė į įstabų vaizdų ir garsų pasaulį, žadinantį vaikų ir suaugusiųjų vaizduotę.

Be spektaklių transliacijų, Jaunimo teatras rengia ir specialaus projekto, kuriamo kartu su vaikais, pristatymą. Gruodžio 17 d. įvyks režisierės Saulės Norkutės, Performatyvaus dizaino asociacijos, penktokų iš Vilniaus Humanistinės mokyklos, septintokų iš Kauno Dainavos progimnazijos, dešimtokų iš Visagino Atgimimo gimnazijos bei jų mokytojų kuriamo edukacinio projekto „Susitikimas nežinomoje teritorijoje“ pirmoji transliacija.

„Naujos sąlygos ir skaitmeniniai įrankiai keičia mūsų santykį su atmintimi ir jos saugojimo formomis, keičiasi ir tai, kaip mes reflektuojame bei išgyvename stiprias patirtis. Viena iš tokių patirčių yra pasaulinė epidemija ir iš to kylantis neapibrėžtumas“, – teigia projekto autorė S. Norkutė. Per projekto transliaciją kūrybinė komanda supažindins žiūrovus su ekspedicijos į „Nežinomą teritoriją” dalyvių patirtimis ir tyrinėjimais. Žiūrovai virtualiai taps ekspedicijos dalyviais, pažins nežinomybę ne kaip baimę keliantį, o tyrimų objektą.

Visi keturi spektakliai bus transliuojami puslapyje tiketa.lt. Jame platinami bilietai į transliacijas. Projekto „Susitikimas nežinomoje teritorijoje“ nuoroda bus skelbiama Jaunimo teatro tinklapyje transliacijos dieną.