- Istorikė Odeta Grigonienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
Minint 70-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines Kauno miesto muziejuje atidaryta ilgalaikė paroda "Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose". Bendras šio muziejaus ir Kauno apskrities archyvo projektas atskleidžia žydų tautos vaidmenį ikikarinio Kauno gyvenimui.
Turtinga gyventojų dauguma
Archyvarių Vitalijos Girčytės ir Nijolės Ambraškienės kruopščiai atrinkti Kauno apskrities archyve saugomi dokumentai pristatomi net keturiose muziejaus salėse.
Pirmojoje esančiose XIX a. dokumentų spintose galima patyrinėti iki 1847 m. sudarytą miesto plėtros planą, kur net gatvių pavadinimai (Senoji žydų gatvė, Pirmoji ir Antroji žydų gatvės) liudija apie seniausias žydų susitelkimo vietas Kauno mieste. Čia pat pristatomi ir Kauno gubernijos statistikos komiteto parengti duomenys, pagal kuriuos 1901 m. judėjai sudarė 41 proc. visų Kauno gyventojų – tai buvo net 2 proc. daugiau nei Romos katalikų bendruomenė.
Peržvelgus žydams skirtų mokesčių dokumentus, niekam nekils klausimų, kodėl caro valdžiai taip rūpėjo suskaičiuoti Kauno ir Vilijampolės žydus dar gerokai iki pirmojo visuotinio gyventojų surašymo.
Parodos lankytojai turės unikalią galimybę pamatyti ryškiausių, iki šiol tebestovinčių ir Laisvės al. (XIX a. – Nikolajaus prospekto) puošmenomis vadinamų, pastatų projektus. Jų užsakovai – turtingi Kauno žydų pirkliai, nekilnojamąjį turtą dažnai išnuomodavę valstybės įstaigoms. Simboliška, kad Kauno apskrities archyvas kaip tik įsikūręs XIX a. žydų pirkliui M.Hausmanui priklausiusioje namų valdoje. Anuomet ten stovėję žydų maldos namai – tai religinis, Toros studijų, bendruomenės susirinkimų centras.
Judėjų religijos simboliai
1880 m. dokumentai fiksuoja, kad Kauno mieste buvo 23, Vilijampolėje – 12 maldos namų. Tarp jų minima 1872 m. statyta ir iki šiol veikianti Kauno choralinė sinagoga, kurioje saugomi įdomūs daiktiniai eksponatai. Dalis jų dabartinio Kauno žydų religinės bendruomenės vadovo ir Kauno choralinės sinagogos seniūno Moisiejaus Bairako dėka praturtino žydų religiją pristatantį parodos kampelį.
Smalsuoliams sukurta reta proga pamatyti XIX a. Torą (susidėvėjusios jos privalo būti naikinamos), atverstą Talmudą (ne judėjams to daryti nevalia, skelbia žydų tradicijos), palyginti, kuo skiriasi menora ir chanukos žvakės ir, šiek tiek atitrūkus nuo dokumentų gausos, antrojoje parodos salėje susipažinti su tradicinėmis judėjų šventėmis ir liturgija.
Parodos salėje rengėjai kviečia lankytoją pabūti savotišku istorijos tyrėju-detektyvu ir po trečiojoje salėje pristatomų fondų, aprašų bei bylų šifrais ieškoti žydų pėdsakų Pirmosios Lietuvos Respublikos politinėje, kultūrinėje, socialinėje ir ekonominėje sferose.
Daugelis XX a. dokumentų lietuviški, tad lankytojui nekils kliūčių atidžiau patyrinėti jų turinį, pvz., paskaičiuoti, kiek lėšų Ginkluotosioms krašto pajėgoms remti surinko žydų prekybininkų iniciatyvinė grupė; sužinoti, kuris iš dviejų žinomiausių Kauno saldainių ir šokolado fabrikų "Tilka" ar "Aškinazi" gamino "Caro karamelius", "Auksines žuveles", "Damų liežuvėlius" ir kitus gardumynus skambiais vardais.
Skaudūs liudininkai
Paroda baigiama itin jautria tema. Nedidelis intarpas apie pirmosios sovietinės okupacijos metais vykdytus trėmimus – tarp ištremtųjų ir garsūs Kauno žydų visuomenės veikėjai, tokie kaip advokatas, "Žydų balso" vyr. redaktorius R.Rubinšteinas, žydų pradžios mokyklos vadovas D.Isikovičiaus.
Daugiau dėmesio šioje salėje skirta 1941 m. pradėtam formuoti Kauno getui Vilijampolėje: vidinei geto struktūrai, žydų kasdienybei už spygliuotos vielos, laipsniškam geto ir jo gyventojų naikinimui. Lankytojus turėtų sudominti itin charakteringi Kauno litvako H.Levino, gyvenusio Vilijampolės gete, vėliau ištremto į Štuthofo koncentracijos stovyklą, prisiminimai.
Kas: paroda "Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose".
Kur: Kauno miesto muziejuje.
Kada: veikia iki 2014 m. birželio 15 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liepos 6-ąją Kaunas kviečia švęsti drauge: ką verta pamatyti, patirti ir kur sudalyvauti4
Pasitinkant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Liepos 6-ąją, Kaunas pristato šventinių renginių programą: iškilmingas minėjimas, nemokami koncertai ir edukacinės veiklos. Valstybės dienos kulminacija tradiciškai taps f...
-
Akį glostanti K. S. Straigio medžio poezija8
Gelgaudiškio dvare visą vasarą veikia Gelgaudiškio kultūros centro ir Kauno galerijos „Aukso pjūvis“ žinomo kauniečio menininko Kazimiero Sigito Straigio medžio skulptūrų paroda. ...
-
Renginys „pARTy“ – rimtai nerimtas žvilgsnis per petį
Kauno – kultūros sostinės – renginių programa plati ir gili it upė, kiekvienam pasiūlanti tai, ko geidžia žinių trokštantis protas, juslių kutenimo – kūnas ir jautrių išgyvenimų – širdis. Visus ši...
-
Surenk vasaros šventę kolektyvui iki 30 žmonių: viskas lengviau, nei atrodo1
Vasara – švenčių metas. Tiek mažos, tiek didelės įmonės organizuoja renginius, kuriuose poilsio nusipelnę darbuotojai gali atsipūsti, pabendrauti neformalioje aplinkoje, sutvirtinti tarpusavio ryšius. Kaip įsimintiną susibūrimą ...
-
Aukštuosiuose Šančiuose – vieno kiemo kultūros festivalis1
Jaukus pavėsis, naminiai skanumynai ir nemokama kultūrinė programa, – taip norinčiuosius pasiklausyti muzikos, stebėti spektaklius ar dalyvauti filmų peržiūrose savo nuosavo namo kieme sutiko kompozitorius, pedagogas ir prodiuseris Gediminas Zuju...
-
Ką į Europos kultūros sostinę atneš meno audra?2
Viešose erdvėse skambanti iki tol negirdėta muzika ar netikėti jos deriniai, instaliacijos, po atviru dangumi pristatomi skirtingų meno disciplinų projektai, kviečiantys pažinti ir patirti, – nuo karščio apsnūdusį Kauną ši...
-
Muzikos ir meno festivalis „Audra“ kviečia į ne visai įprastas kultūros renginiams erdves1
Trečiadienį Kaune prasidės miesto erdvėse pasaulinio garso menininkus subursiantis muzikos ir meno festivalis „Audra“. ...
-
Laisvės alėjoje prasideda kasmetinis festivalis „Gertrūdos vasara“4
Operos solisto Liudo Mikalausko autoriniu vakaru šį antradienį Marijonų vienuolyno kiemelyje prie Šv. Gertrūdos bažnyčios prasideda kasmetinis renginių ciklas „Gertrūdos vasara 2022“. ...
-
Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbiuose apie du miestus2
Prieš kelias savaites Kauno miesto muziejus ir MO muziejus atidarė unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojama šių miestų priklausomybė – nors miestai neišvengiamai...
-
Japonų kompozitorė M. Takada: tyla man – geriausia muzika1
„Žmonėms kariaujant, visuomenė praranda žmogiškumą, o tai – tas pats, kas paukštis prarastų balsą“, – teigia japonų minimalistinės ir ambient muzikos legenda Midori Takada. Septintąją dešimtį perkopusi...