Budos dovana — imperatoriškoji šitakė Pereiti į pagrindinį turinį

Budos dovana — imperatoriškoji šitakė

2007-08-13 00:00

Kauniečiui Eugenijui Jefremovui sode pavyko išauginti grybą, kurį dėl maistinių ir gydomųjų savybių labai vertina ne tik japonai ir kinai.

Kauniečiui Eugenijui Jefremovui sode pavyko išauginti grybą, kurį dėl maistinių ir gydomųjų savybių labai vertina ne tik japonai ir kinai.

Mūsų grybų karalius baravykas savo išvaizda gerokai lenkia šitakę – kinų ir japonų grybų imperatorių, augantį kolonijomis ant pūvančių lapuočių kamienų. Šis grybas kinų ir japonų medicinos žinomas jau apie du tūkstančius metų. Jis vertinamas kaip ženšenis. Tačiau pastarasis auga labai lėtai, o šitakės derlių galima imti kelis kartus per metus.

Anot E.Jefremovo, iki XX a. šitakė buvo auginama gydymo tikslais ir kulinarijai. Gydyti skirtus grybus augindavo kaštonų ir ąžuolų rąstuose, o valgyti – buko ir alksnio. Buvo laikomasi griežto temperatūros ir drėgmės režimo. Šitakės grybiena buvo dedama į specialiai padarytus plyšius rąstuose ir užsandarinama vašku. Paskui rąstai daužomi mediniu vėzdu, kad grybiena daugintųsi. Tai buvo vadinama grybo žadinimu, neleidžiant užmigti Budai, kuris turėdavo suteikti šitakei gydomųjų savybių.

Po poros metų tokie rąstai, persmelkti grybienos, pradėdavo pavasarį ir rudenį duoti derlių. Dabar šitakė grybai auginami pramoniniu būdu, rąstus pakeitus šiaudų ir pjuvenų mišiniu. Taip išauginti grybai yra skanūs, saldoki, tačiau aktyviųjų medžiagų juose mažiau nei auginant rąstuose. Štai kodėl Eugenijus nutarė auginti šitakę ąžuolo rąste.

„Žiemą parsivežiau maždaug 20 cm skersmens ir metro ilgio ąžuoliuko rąstą. Jį anksti pavasarį šiek tiek įkasiau į žemę sode. Prieš tai prigręžiojau centimetro skersmens, apie 10 cm gylio skylių. Į jas gegužę pridėjau iš Maskvos parsivežtos šitakės grybienos. Po poros mėnesių užaugo grybai. Jų skonis primena kelmučių, tačiau šitakės grybai dar skanesni. Užaugo gal 20 valgomųjų grybų“, – pasakojo Eugenijus.

Pasak augintojo, šitakę auginti daug sunkiau nei, pavyzdžiui, kreivabudes, tačiau vis tiek verta dėl jų puikaus skonio ir gydomųjų savybių. Teigiama, kad vaistinė šitakė turi puikių priešvėžinių savybių, stiprina organizmo atsparumą, gerina vyrų potenciją, švelnina alergiją ir nemigą, didina moterų seksualumą. Anot japonų, per dieną suvartojantieji apie 7 g džiovintos šitakės gali būti ramūs – vėžiu tikrai nesusirgs, o ir sergantiesiems šis grybas padeda išgyti. Šių grybų preparatų galima įsigyti ir Lietuvos vaistinėse.

Didžiuosiuose prekybos centruose galima nusipirkti džiovintų šių grybų. Jų yra ir kai kuriuose mūsų restoranuose, nes visame pasaulyje šitakės grybai laikomi delikatesu. Beje, juos labai mėgsta Madona ir Michaelas Jacksonas.

Pirmąjį šitakės grybų derlių nuėmęs Eugenijus dalį jų iškepė aliejuje be prieskonių. Sakė, kad buvo labai skanu. Kitą dalį grybų jis sudžiovino ir sumalė –žiemą naudos ruošdamas padažus.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų