Šiemet ne vienas daržininkas nuleido rankas berankiodamas  iš daržo gausybę šliužų. Kaip kovoti su šiais kenkėjais? Patarimo kreipėmės į Aleksandro Stulginskio universiteto profesorę Honoratą Danilčenko.

Anot jos, daug šliužų galima pastebėti vėlai vakare, kai artinantis nakčiai jie traukia į savo valgyklas. Prieš temstant verta jiems paruošti vaišių stalą – pusmetriu ar atokiau nuo šliužų pamėgtų daržovių lysvių šaukštu padėlioti ruginių ar kvietinių miltų krūvelių. Kai sutems, ant jų aptiksime nemažai besivaišinančių šliužų – teliks juos surinkti ir sunaikinti.

Šie ėdrūnai labai mėgsta alų. Reikia įkasti į žemę iki kraštų indelį nuo grietinės, o į vidų įstatyti mažesnį indelį su alumi (pirmas bus stacionarus, o antras – išimamas). Kvapas, sklindantis nuo tokio alaus baro, netruks privilioti šliužų – vieni kris į barą ir skęs, o pajėgusieji išsiropšti ant dirvos gulės apsvaigę.

Galima šliužus privilioti ant žemės, prie augalų šaknų, apvožus išskobtas pusės greipfrutų žieveles. Tai puikūs spąstai. Šliužai sulenda po greipfruto žieve.

Pasak profesorės, šliužams labai nepatinka rupūs paviršiai, todėl patartina dirvą apie kenkėjų atakuojamus augalus apibarstyti rupiu smėliu, trintais kiaušinių, riešutų kevalais, eglių spygliais, pjuvenomis, durpėmis ar net dilgėlėmis.

Kadangi šliužai mėgsta drėgnas vietas, galima darže padėti kartono lapą, po kuriuo sušliauš kenkėjai, ieškodami drėgmės ir pavėsio.

Šliužus naikina ir pelenai, superfosfatas. Daržovių pasėliuose šliužus sunaikinsime apibarstę lysvę gesintomis kalkėmis (150–200 g/10 kv. m). Kopūstus patartina apipurkšti brangoka trąša – kalio druska (1 kg/10 l vandens). Tai daryti reikia vėlai vakare arba naktį, kai šliužai peršliaužia iš priedangų ant augalų. Augalus reikėtų apdoroti du kartus, naudojant po pusę normos minėtų priemonių. Antrąsyk augalai apibarstomi ar apipurškiami po 15–30 min.

Kai gesintos kalkės ar kita medžiaga patenka ant šliužo kūno, jis išskiria daug gleivių, kurios apsaugo, bet nuo antrąsyk ant kūno patekusių tokių medžiagų šliužai nebegali išsigelbėti ir žūva.
"Mano galva, protingiausia strategija darže – ne naikinti kenkėjus, o globoti jų priešus. Šiuo atveju – ežiukų, varlių ir rupūžių", – įsitikinusi ekologijos šalininkė profesorė H.Danilčenko.