Maždaug po mėnesio prasidėsiantis šildymo sezonas – itin palankus metas priminti gyventojams apie renovacijos naudą. Pasitelkus propagandą, Kaune, tikimasi, pasistūmės ir bandomasis projektas.

Parašas – dar ne įsipareigojimas

Kauno miesto savivaldybė pavasarį pakvietė senųjų daugiabučių namų gyventojus dalyvauti bandomajame projekte. Jo tikslas – praktiškai įgyvendinti daugiabučių namų kvartalo kompleksinį atnaujinimą, siekiant išsiaiškinti, išspręsti ir dokumentuose užfiksuoti procesą stabdančias problemas. Sukauptą patirtį tikimasi panaudoti vėliau modernizuojant kitus miesto kvartalus.

Pastatų, inžinerinių tinklų ir kiemų infrastruktūrą atnaujinti bandomojo projekto dalyviams kainuotų pigiau, nei atliekant visa tai kiekvienam namui savarankiškai. Be to, savivaldybė pasiryžusi imtis pagrindinio organizatoriaus vaidmens.

Vis dėlto Kauno daugiabučių gyventojai neskuba susigundyti šiais pažadais. Laukiama, kada dalyvauti projekte sutiks visi vieno kurio nors kvartalo daugiabučiai namai, tačiau aiškaus "taip" netarė nė vieno namo gyventojai.

Daugiabučių renovacija besirūpinantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis stabdžiu laiko ir tai, kad namas, norintis dalyvauti bandomajame projekte, turi būti įsteigęs daugiabučio namo savininkų bendriją arba pateikęs dokumentus jai steigti. Vykdyti renovaciją galima ir tiktai pasirašius jungtinės veiklos sutartį, tačiau Kaune nėra nė vieno namo, kuris būtų įstengęs atnaujinti namą neįkūręs bendrijos.

Susirinkę namo bendraturčiai turi pasirašyti, ar nori dalyvauti bandomajame projekte. Visų namo gyventojų nuomonę atstoja tiek balsų, kiek yra numatyta bendrijos nuostatuose.

"Šis parašas dar nereiškia, kad jau imama paskola ir renovacija vyks. Tai tik ženklas savivaldybei, kad namo gyventojai sutinka, jog kvartale galima pradėti bandomąjį projektą. Kai tik tokį signalą gausime, pulsime organizuoti ekspertus, ekonomistus ir statybininkus, kad galėtume žmonėms nuosekliai atsakyti į visus klausimus", – sudominti žmones stengiasi R.Gatautis.

Paseno ir infrastruktūra

Pajudėjus bandomajam projektui, tikimasi, kaimyniniams kvartalams tai bus efektyviausia paskata imtis to paties. R.Gataučio įsitikinimu, anksčiau ar vėliau senųjų daugiabučių gyventojai privalės susitarti tarpusavyje dėl namo tvarkymo: tiek dėl elementarių kasdienių reikalų, tiek dėl renovacijos. Savivaldybės atstovo teigimu, racionaliausia daugiabučius atnaujinti kvartalais.

"Namas ties namo siena nesibaigia. Yra ir komunikacijos, maitinančios namą: vanduo, dujos, šiluma, elektra. Tai namo infrastruktūros dalis. Jie tokio pat senumo, kaip ir namai. Todėl manome, kad reikia pradėti tvarkyti namą, po to – infrastruktūrą", – dėstė R.Gatautis.

Rudenį, pasak jo, Kaune planuojama rengti išvykas pas daugiabučių gyventojus ir seniūnijose ar bendruomenėse kalbėtis apie renovacijos naudą, galimas grėsmes. Tie kvartalai, kuriuose jau yra atnaujintų namų, ir galėtų tapti bandomojo projekto objektu.

Detalusis planas – nemokamai

Kuo patrauklus bandomasis projektas? R.Gatautis aiškina, kad būti pirmam apsimoka jau vien dėl to, kad juo anksčiau pradedi taupyti šilumą, juo daugiau laimi. Be to, vykdant bandomąjį projektą, savivaldybė dengs dalį išlaidų, kurios nepadengiamos pagal JESSICA iniciatyvą. (JESSICA leidžia ES valstybėms narėms investuoti dalį joms skirtos Europos struktūrinių fondų paramos į miesto plėtros fondus, kuriais siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas miestų teritorijose ir užtikrinti miesto bendruomenių tvarumą). Galiausiai savivaldybė talkins rengiant tam tikrus dokumentus.

"Pats riebiausias kąsnelis – viso kvartalo detalusis planas. Parengti jį patiems gyventojams kainuoja gana daug. Be to, jis išsprendžia problemas, kurių kiekvienas namas atskirai išspręsti negali", – R.Gatautis galvoje turėjo automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles, gatvių apšvietimo, saugumo klausimus.

Šviečiamiesiems seminarams rengti savivaldybė pinigų neturi. "Labai džiaugiuosi, kad Aplinkos ministerija rado tam pinigų. Įtikinti žmones, skleisti propagandą – vienintelis būdas padidinti renovacijos mastą. Bandymais versti per jėgą renovuoti namus netikiu", – prisipažino R.Gatautis. Jis pataria apsišarvuoti kantrybe šaukiant namo savininkų susirinkimus ir aiškinant jiems apie tai, ką jie gali laimėti.

"Tik pradžia sunki. Kad renovacija neišvengiama, aišku, kaip "Tėve mūsų". Bet kokiam namui kapitalinis remontas reikalingas po 25 metų. Kaune esančių daugiabučių vidutinis amžius – 40 metų. Jei dar atsižvelgtume į tai, kad paskutiniuosius 20 metų juos prastai prižiūrėjome... Jei nieko nedarysime, jie tuoj pradės griūti", – prognozavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Kauno padalinio duomenimis, šiuo metu Kaune yra visiškai modernizuota 18 daugiabučių. Dar antra tiek jau yra įlipę į renovacijos traukinį ir jau pradėjo arba ketina pradėti šiltinti namų sienas. Visi šie projektai vykdomi pagal senąją paramos programą, kuri suteikė galimybę iš valstybės gauti 50 proc. finansinę paramą.