Namų renovuoti nesiryžtantys gyventojai bus skatinami palankesnėmis sąlygomis. Be kitų kompensacijų, valstybė žada pilnai apmokėti pasirengimo darbus. Taip pat siūloma, kad sprendimui dėl renovacijos priimti užtektų 25 proc. namo gyventojų sutikimo.

Renovacija nepabrango

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Arūnas Aliulis tvirtino, jog pagrindinės priežastys, kodėl stringa renovacija – ne ekonominės, bet psichologinės. Esą žmonės iš anksto yra prieš ją nusistatę.

Vadovas patikino, kad pagal skaičiavimus naujasis kompensacijos būdas nėra prastesnis už senąjį.

Namą renovuojant, kai darbų vertė siekia milijoną litų, pagal senąjį modelį valstybė kompensuodavo pusę sumos.

Likusią dalį gyventojai 20-čiai metų turėdavo skolintis iš banko su 8 proc. palūkanomis. Ir tokiu atveju iš savo kišenės sumokėti apie 1 mln. litų.

Atitinkamai vieno būsto, kuris yra 36 butų name, gyventojai vidutiniškai per mėnesį turėjo sumokėti 116 litų.

Pagal naująjį modelį valstybė kompensuoja 15 proc. darbų išlaidų. Gyventojai turi skolintis 850 tūkst. litų, tačiau skirtumas tas, kad paskola lengvatinė – palūkanos siekia 3 proc. 20-čiai metų.

A.Aliulio teigimu, įvertinus paskolos laiką, bendrija renovacijai išleidžia 1,13 mln. litų. Tačiau dabar valstybė 50 proc. remia investicinių projektų parengimą. Ateityje šie darbai bus kompensuojami 100 proc. Toks siūlymas yra pateiktas Seimui. Įvertinus kompensacijas ir lengvatinę paskolą, per mėnesį buto savininkas už atliktus renovacijos darbus vidutiniškai turėtų mokėti 130 litų per mėnesį.

Tačiau, anot A.Aliulio, kadangi dabar statybinės medžiagos ir darbai yra atpigę iki 30 proc., ši suma sumažėtų maždaug iki 100 litų per mėnesį.

"Žmonės pamato, kad valstybės parama sumažėjo nuo 50 iki 15 proc. ir apie nieką nebenori galvoti. Valstybė dabar nebegali mokėti visko vienu kartu, tad savo paramą išskirstė per 20 metų suteikiant lengvatines paskolas", – komentavo direktorius.

Stabdo remtini asmenys

A.Aliulio teigimu, būsto renovaciją stabdo ir socialiai remtini žmonės. Jie nenori renovacijos darbų, nes valstybė jiems kompensuoja šildymo išlaidas.

Direktorius pabrėžė, kad socialiai remtiniems asmenims visiškai kompensuojami ir renovacijos darbai. Tačiau svarstoma galimybė sugriežtinti tvarką. Siekiama, kad socialiai remtiniems asmenims, kurie nepritaria renovacijai, parama būtų sumažinta.

Šiuo metu sprendimą dėl renovacijos turi priimti dauguma (50+1) butų savininkų. Tačiau į pirmą viešą susirinkimą neatėjus daugumai gyventojų, siūloma, kad kito susirinkimo metu sprendimui dėl renovacijos priimti užtektų 25 proc. namo gyventojų pritarimo.

"Jei žmonės nenori renovacijos, tai lai ateina visi ir pasako. Jei nesusirenka, tada lai sprendžia asmenys, kuriems tai rūpi. Be to, daug žmonių yra išvykę. Tokiu būdu bus skatinamas pilietiškumas", – teigė vadovas.

Moka kur kas mažiau

Nuo 2005 metų Lietuvoje iš viso yra įgyvendinta 313 renovacijos projektų. 146 bendrijos tebevykdo darbus. Investicijų suma siekia 300 mln. litų. Valstybės paramos dalis – 125 mln. litų.

Klaipėdoje regione yra įgyvendinti 26 projektai už 19 mln. litų. Iš jų uostamiestyje – 20. Jų vertė siekia 18 mln. litų.

Pagal naują programą pageidavimą dalyvauti renovacijos sistemoje yra pareiškusios 49 bendrijos iš visos Lietuvos. Klaipėdoje – devynios.

"Renovacija yra neišvengiama. Atlikus darbus, iš karto jauti poveikį. Sumažėja sąskaitos už šilumą. Tą parodė ir praėjusi žiema", – teigė A.Aliulis.

Agentūra palygino, kiek už šilumą moka tokių pat senos statybos namų, stovinčių toje pačioje gatvėje, gyventojai.

Nerenovuotame name už 1 kv. m apšildymą teko mokėti 2,57 lito, su automatiniu šilumos mazgu – 2,58 lito, visiškai renovuotame – 1,49 lito. A.Aliulis pabrėžė, jog pastaruosiuose į šilumos kainą įskaičiuotas ir mokestis bankui.

"Net ir priskaičiavus paskolą, renovuotų namų gyventojai už šilumą moka pigiau nei nerenovuotų, be to, ir gyvenimo kokybė geresnė", – aiškino A.Aliulis.

Specialisto skaičiavimu, vidutiniškai žmonės sutaupo apie 85 litus ar net iki 100 litų per mėnesį.

Konkurso skelbti nebūtina

Direktorius pabrėžė, kad dabar labiausiai tinkamiausias metas gyventojams apsispręsti dėl renovacijos.

"Dabar paprastai prasideda pavasarį vasarą. Iki tol dar reikia gauti gyventojų sutikimą darbams, parengti projektus, išsirinkti rangovus", – patarė vadovas.

Anot A.Aliulio, šiuo metu renovaciją norinčioms atlikti bendrijoms siūloma pasinaudoti pagreitinta pirkimo procedūra.

Neskelbiant konkurso, rangovus galima išsirinkti iš Centrinės pirkimo organizacijos internetinio puslapio www.cpo.lt. Čia galima rasti visas sertifikuotas darbus atliekančias įmones.

Daugiau informacijos apie renovacija galima gauti nemokama linija 8 800 20012. Šiuo metu šis numeris veikia iki 17 val. Artimiausiu metu jis veiks ir iki 21 val.