Cigarečių dūmai – didžiausias sveikos namų aplinkos priešas

Vienas pavojingiausių oro taršos uždarose patalpose šaltinių yra cigarečių dūmai. Tabakui degant aukštoje temperatūroje susiformuoja dūmai, kuriuose yra keli tūkstančiai pavojingų cheminių medžiagų. Tarp jų – kvėpavimo takus ir kitus organus žalojančios dervos, netoli šimto vėžio sukėlėjų – kancerogenų, organizmo aprūpinimą deguonimi sutrikdantis anglies monoksidas ir daugelis kitų.

Cigarečių dūmai patalpose gali išlikti valandų valandas ar net dienas. Be to, juose esančios pavojingos medžiagos nusėda ant įvairų paviršių, įsigeria į audinius, apmušalus, užuolaidas ir tokiu būdu pavojų gali kelti daugelį mėnesių.

Pagrindinis būdas išvengti cigarečių dūmų keliamo pavojaus – namuose nerūkyti, o patalpas, kuriose buvo rūkoma anksčiau, gerai išvėdinti ir išplauti. Be to, jei rūko kaimynai, pavojingi dūmai į namų erdves gali patekti per atvirus langus ar ventiliacijos sistemą, tad šią problemą reikėtų spręsti šiuos klausimus aptariant su namo bendrija. Kalbama, kad bedūmiai nikotino ir tabako gaminiai, kuriuose nevyksta degimas, taip pat gali padėti sumažinti pasyvaus rūkymo riziką aplinkiniams.

Buitinė chemija ne tik valo

Nors be buitinės chemijos namuose apsieiti būtų sunku, tačiau įvairios valymo priemonės savo sudėtyje turi įvairių pavojingų chemikalų, kurie gali patekti į aplinką ir pakenkti namų orui. Šie chemikalai gali dirginti kvėpavimo sistemą, sukelti astmos priepuolius, galvos skausmus ir kitus negalavimus, apie kurių priežastis anksčiau net neįtarėme.

Patalpų oro kokybę ypač blogina lakūs organiniai junginiai. Jų yra oro gaivikliuose, dezinfekantuose, agresyviuose riebalų ar kalkių valikliuose. Kai šie junginiai patenka į orą, jie gali reaguoti su kitais chemikalais ir sudaryti žmogaus organizmui kenksmingus junginius – pavyzdžiui, ozoną.

Kita viena pavojingesnių namų apyvokos priemonių – baliklis. Sumaišius šį valiklį su kitomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, amoniaku, rūgštimis, kurių paprastai būna klozetų valikliuose, gali susidaryti ypatingai toksiški garai. Jie gali sukelti kosulį, dusulį, krūtinės spaudimą ir gerklės dirginimą. Šiuo metu itin išpopuliarėjusios kvapiosios namų žvakės padeda sukurti jaukią atmosferą ir suteikia namams norimą aromatą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad už šio malonumo tyko nemažai pavojų. Degant kvapiosioms žvakėms, į orą išsiskiria įvairūs lakieji organiniai junginiai, įskaitant formaldehidą, benzeną ir tolueną. Šios cheminės medžiagos gali prisidėti prie staigios patalpų oro taršos ir paveikti žmonių kvėpavimo takus.

Norint sumažinti oro taršos namuose riziką, svarbu rinktis ekologišką, kuo mažiau toksišką ir saugumą patvirtinančius sertifikatus turinčią buitinę chemiją bei laikytis gamintojo pateikiamų jos naudojimo bei saugojimo instrukcijų. Be to, kai įmanoma, verta rinktis natūralesnes valymo priemonės, tokias kaip, pavyzdžiui, actas ar valgomoji soda. Ir, žinoma, visuomet svarbu nepamiršti patalpų vėdinimo.

Pelėsis – grėsmė, kurios nereikėtų ignoruoti

Pavojų namų erdvėse neretai kelia ir pelėsis. Drėgnose bei blogai vėdinamose vietose užsiveisęs pelėsis gali ne tik plisti ant įvairių paviršių, bet taip pat paskleisti sporas į orą. Įkvėptos į plaučius pelėsio sporos gali sukelti kosulį, gerklės perštėjimą, taip pat pabloginti astmos simptomus. Kai kuriems žmonėms kontaktas su pelėsiais gali sukelti ir sunkesnius sveikatos sutrikimus, tokius kaip plaučių infekcijos bei rimtos alerginės reakcijos.

Norint išvengti pelėsių keliamo pavojaus, svarbu patalpas gerai vėdinti ir spręsti patalpose besikaupiančios drėgmės problemas – pavyzdžiui, naudojant drėgmės surinkėjus ir oro sausintuvus. Reguliarus paviršių valymas taip pat gali padėti užkirsti kelią pelėsio augimui. Jei namuose pelėsių jau yra, būtina juos kuo greičiau pašalinti.

Taršą gali sukelti neprižiūrimi įrenginiai

Netinkamai prižiūrimi prietaisai ne tik blogina namų oro kokybę, bet gali būti pražūtingi. Pavyzdžiui, dujas, kietąjį kurą naudojantys įrengimai – krosnys, orkaitės, šildytuvai – dėl netinkamos eksploatacijos į orą gali paskleisti anglies monoksidą, azoto dioksidą ir kietąsias daleles. Šios medžiagos yra pavojingos žmogaus organizmui. Didelės bekvapio ir bespalvio anglies monoksido koncentracijos yra netgi mirtinos.

Oro valytuvai ir drėkintuvai taip pat gali prisidėti prie vidinės oro taršos, jei yra netinkamai prižiūrimi. Pavyzdžiui, oro valytuvuose, drėkintuvuose gali kauptis bakterijos ir pelėsis, kurie naudojimo metu pasklinda į orą. Dėl to tokius įrenginius svarbu naudoti pagal instrukciją ir tinkamai prižiūrėti.

Norint išvengti namų oro taršos, svarbu reguliariai valyti ir siurbti paviršius, įskaitant kilimus, baldus bei patalynę. Užtikrinti gerą oro kokybę namuose gali padėti patikima vėdinimo sistema ir specialūs oro valymo įrenginiai. Svarbiausia grėsmių neignoruoti – tik tuomet namuose bus galima džiaugti šviežiu ir kokybišku oru.