Pirmąkart šiais metais Klaipėdoje surengta „Dizaino savaitė“, kurią lydėjo parodos, ekspozicijos, paskaitos bei diskusijos, tapo įvykiu ne tik besidomintiesiems šia sritimi, bet ir skleidė žinią apie akademines naujoves.

VDA Telšių fakulteto archyvo nuotr.

Išaugo senus marškinėlius

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto dekanas profesorius Alvydas Klimas pripažino, jog Lietuvos dizaino forumo organizatorių dėmesį uostamiestyje pirmiausiai ir patraukė aktualija, kad čia akademija atidaro keturias naujas programas, kurios turėtų tapti alternatyva jau egzistuojančioms Kaune bei Vilniuje.

Nuo naujųjų studijų metų vietoje vizualinio dizaino bus siūloma rinktis interjero dizaino, grafinio dizaino, šiuolaikinio meno ir medijos bei urbanistinių kompleksų architektūros programas.

Pašnekovas neneigė, jog šias naujoves lėmė nūdienos aktualijos ir poreikiai.

„Iki šiol Klaipėdoje būdavo rengiami universalesni specialistai, tačiau šiandien išaugome iš šių marškinėlių. Galiausiai ir gyvenimas verčia specializuotis – norint nugalėti konkurencinėje kovoje reikia būti ne visų galų meistru, o konkrečios srities specialistu“, – pripažino A.Klimas.

Nuo grafikos iki baldų

Pašnekovo pastebėjimu, Klaipėdoje vykusi „Dizaino savaitė“ vienaip ar kitaip buvo susijusi su Dailės akademijos veikla. Ir nors tai laikoma profesionalų renginiu, jame ne paskutinį vaidmenį vaidino akademinė jaunuomenė.

Mokymo įstaigos studentai, absolventai plačiajai visuomenei pristatė savo darbus – pradedant grafiniu dizainu ir baigiant interjero elementais.

Viena tokių parodų surengta Prano Domšaičio galerijoje, kur ne tik specialistai, bet ir paprasti lankytojai galėjo paganyti akis į VDA Telšių fakulteto baldų dizaino, juvelyrikos, metalo plastikos ir gaminio dizaino specialybių studentų darbus.

A.Klimas pripažino, jog jaunoji kūrėjų karta nestokoja įdomių idėjų. „Tai baigiamieji studentų darbai, be abejo, jie gerai įvertinti ir kiekviename jų galima rasti atskirų unikalių, išskirtinių detalių“, – pastebėjo pašnekovas, tačiau pripažino, jog stebuklų nepamatė.

Įvertinami ir svetur

Parodos lankytojai tarp eksponatų galėjo išvysti bent keletą funkcionalių, praktiškai buityje pritaikomų daiktų, kaip originali komoda, krėslas ar staliukas. Į klausimą, ar panašūs dizaineriški projektai turi galimybių tapti kūnu, pasak pašnekovo, vienareikšmiškai atsakyti sunku.

„Kiek jie bus realizuoti, susiję ir su pramone, ir su pačių studentų užsispyrimu, kiek jie pasiryžę įdėti pastangų, kad sugebėtų prasimušti, įsiūlyti savo produktą“, – aiškino pašnekovas.

Pasak A.Klimo, palankių galimybių dizainerių idėjoms realizuoti suteikia ir tam tikrų gamintojų rengiami konkursai.

Pašnekovas prisiminė neseną pavyzdį, kai Lietuvos atstovė buvo įvertinta „Fujitsu“ skelbtame kasdienių daiktų konkurse, pasiūliusi „išmaniąją“ lazdą pagyvenusiems žmonėms.

Rezultatas – Japonijos kompanija ėmėsi gaminti tokį produktą pagal lietuvės pasiūlytą idėją. Ją patobulinus, senjorams sukurtas prietaisas, galintis matuoti kraujo spaudimą, nustatyti žmogaus buvimo vietą bei pasižymintis kitomis moderniomis funkcijomis.

Daugiau nei dizainas

VDA Klaipėdos fakulteto dekano teigimu, iš esmės kiekvieno dizainerio tikslas – ne vienetiniai gaminiai, o serijinė produkcija, kuri garantuotų žinomumą ir atitinkamą uždarbį.

A.Klimas pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje po truputį pradedama suvokti, kad be dizaino, ar tai būtų interjero, ar gaminio dizaino sritis, ekonomika iki europietiško lygio nepakils.

„Ir Vakarų Europoje, ir tam tikrose Rytų valstybėse dizainui skiriamas didžiulis dėmesys, nes čia suprantama, kad be kokybiško dizaino, be patrauklios išvaizdos, be racionalaus projektavimo rinkoje gaminys nekonkuruos“, – kalbėjo pašnekovas.

Specialistas pripažino, jog galiausiai tai puiki terpė Lietuvos kūrėjams garsinti šalies vardą ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

„Dizainerio produktas ateina į gamybą, iš gamybos – plačiai pasklinda. Tad jei daiktas bus paženklintas užrašu “pagaminta Lietuvoje„, tokį produktą valstybei naudinga propaguoti. Be dizaino tokios propagandos padaryti nepavyks, nebent kalbėtume apie kokią nors technologijų parodą, kurioje vertinamas grynas mechanizmas, o ne galutinis vartotojo produktas“, – aiškino pašnekovas.