Antrą kartą neprašovė. Pirmąjį savo namą šeima bandė įkurti pasikliovusi savo išmone ir žurnalais. Vis dėlto tai nebuvo svajonių būstas. Tai pripažinę sutuoktiniai pasistatė kitą namą ir šį kartą neeksperimentavo.

Eksponuoja lyg muziejuje

Beveik metus naujame būste gyvenanti kauniečių šeima pripažįsta, kad visada juos traukė klasika, įkomponuota į modernias erdves. Jiems patinka senove dvelkiantys paveikslai, tad vis įsigydavo po patikusią drobę. Dar viena šeimininkės Rūtos aistra – porcelianinės statulėlės. Norėjosi, kad ir patys visa tai matytų, ir atėję svečiai juos įvertintų.

„Pirmąjį namą statėme be jokio architekto pagalbos. Nusipirkome standartinio namo projektą ir patys jį įrengėme“, – pasakojo moteris.

„Kai pirmajame name apsilankė mūsų architektai, jie pamatė mūsų paveikslus ir iš karto apgalvojo, kad paveikslai auksinės spalvos rėmuose gražiai žiūrėtųsi pilkame fone. Buvo audžiama mintis, kad interjere bus panaudotos pilkos plytos“, – dėstė Rūta.

Pasak jos, kuriant interjerą vieta pirmiausia buvo projektuojama ir kitoms šeimos vertybėms – porcelianinėms statulėlėms, meninėms nuotraukoms.

„Pati įsivaizduodavau, kad įvairios nedidelės statulėlės gali būti eksponuojamos nebent ant žemės pastatomuose senoviniuose bufetuose. Tikriausiai ir būčiau įsigijusi tokį baldą“, – šypsojosi moteris. Architektai pasiūlė pakabinamą spintelę su stiklo durelėmis, aprėmintą tarsi paveikslą. Šis baldas, sujungęs klasiką ir modernumą, puikiai įsitaisė naujajame name ir tapo vienu iš svetainės akcentų.

Užkrėtė draugų pavyzdys

Kurti naujus namus šeimą paskatino suvokimas, kad jų name ne viskas taip, kaip norėtųsi. Kartą nuvykę į svečius pas draugus, kauniečiai suprato: šių žmonių namai tikrai stilingi, erdvūs, funkcionalūs. Pasvarstę sutuoktiniai nusprendė kreiptis į tuos pačius architektus – Aidą Kalinauską ir Evaldą Žurkų.

Tiesa, jie neprašė pataisyti įsigytą namą, bet ryžosi po ne itin ilgos pertraukos vėl pasinerti į statybų karuselę, nes pageidavo turėti visiškai naują pastatą.

Šeimininkė su šypsena prisimena, kad anksčiau priklausė tai žmonių kategorijai, kurie manė patys puikiai žiną, kaip statyti namus ir juo labiau – kaip juos įrengti. Juk pavyzdžių žurnaluose – galybė. Mokėti už namų projektavimą architektams ar dizaineriams jiems atrodė tikras pinigų švaistymas.

Pirmas įspūdis buvo klaidingas

„Dabar patariu žmonėms, jei tik yra galimybė, šių paslaugų kreiptis į profesionalus. Nebūtinai tai kainuos brangiau, nes savo pačių padarytos klaidos kainuoja, o, pasitelkus žinovus, galima jų išvengti“, – tikino moteris.

„Čia buvo galimybė gražiai sutvarkyti erdvų sklypą, o ir viduje – didesnė erdvė“, – pagrindinius naujojo namo privalumus išsakė moteris. Anksčiau turėtame name bendrasis plotas buvo ne ką mažesnis, tačiau jo erdvės buvo suplanuotos kitaip. „Labai svarbu protingai suplanuoti erdvę ir išdėstyti daiktus joje“, – dabar jau žino Rūta.

Kaunietės teigimu, architektai pasiūlo ir netikėtų dalykų. „Jų patarimai kartais būna tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Pats to niekada nesugalvotum“, – pripažino pašnekovė.

Pirmą kartą susitikę su architektais, sutuoktiniai išsakė savo lūkesčius. Viena iš sąlygų namui – kad jis būtų vieno aukšto. Po kurio laiko architektai pristatė tris skirtingų namų pavyzdžius.

„Du atitiko tai, ko norėjome, tai buvo vientisi namai, o trečiasis buvo visiškai kitoks ir jį atmetėme. Bet po to, aptarinėdami pirmuosius du projektus vis dažniau sugrįždavome prie trečiojo ir štai dabar jame gyvename. Vis dėlto jis įdomus, kitoks nei kiti“, – juokėsi moteris.

Nepiršo to, kas nemiela

Rūtos šeimai abejonių kėlė neįprasta pastato forma. Žvelgiant iš viršaus, namas atrodo tarsi trys ties ilgosiomis kraštinėmis sujungti stačiakampiai, tarp jų įspraustas nedidelis vidinis kiemelis. „Net nebūtų šovę į galvą, kad namas gali būti tokios formos, iš pradžių nesupratome, buvo neaišku, kokia viso to paskirtis ir prasmė“, – prisiminė Rūta.

Surentus namą, architektai pasisiūlė suformuoti ir dekoruoti vidaus erdves, priešingu atveju svajonių būstas vėl galėjo likti tik svajonė.

Interjero stilius, įsitikinusi moteris, yra kiekvieno žmogaus skonio reikalas. Ji neabejoja, kad tiems, kas yra švaraus minimalizmo šalininkai, jis tikriausiai nepatiktų.

„Tai suprantama, nes skoniai skiriasi. Netgi mūsų architektams klasikinis stilius, manau, nėra priimtinas. Vis dėlto ačiū jiems už tai, kad jie derinosi prie mūsų, atsižvelgė į mūsų pageidavimus. Tai ir yra didžiausias profesionalumas, nors jiems tikrai širdis nedainavo įrengiant klasikinį interjerą“, – komplimentų negailėjo Rūta.

Jos įsitikinimu, labai svarbu, kad būtent profesionalai suplanuotų, kaip išdėstyti vidaus erdves, parinktų spalvas.

Vienas didžiausių norų, kad sėdint svetainėje žvilgsnis skrietų toli, buvo išpildytas. Pagrindinė namo erdvė užima beveik 100 kv. m ploto, lubos joje – aukštos, iki pat pastogės. Nepaisant to, kad svetainei ploto nepagailėta, šeimininkė tikina, kad namas labai funkcionalus, nėra nieko nereikalingo ir nieko jame netrūksta.

Įvertino lietuviškus baldus

Prie senųjų paveikslų, eksponuojamų ant didžiosios svetainės sienos, derinti baldai. Jie šiuolaikiniai, tačiau kai kurios subtiliai lenktos linijos tartum atsigręžia į raitytą baroką. Paveikslų rėmų tema kartojasi daugelyje namų detalių. Štai židinio apdaila – su rėmu, rėmu papuoštas ir visą per visą sienos plotį nusidriekiantis veidrodis tualete. Atitinkamai įrėmina ir tūrinį paveikslą primena spintelė su kvepalų buteliukais.

Nors nemažai daiktų šiuose namuose įvežtiniai, ir kokybės, ir grožio atžvilgiu šeima itin džiaugiasi lietuvių gamintojų baldais, ko nepasakytų apie itališkus. „Lenkiu galvą prieš lietuvių meistrus, nes jie jų gaminti baldai dvelkia kur kas aukštesne kokybe, yra kur kas praktiškesni, o ir kainuoja pigiau. Visus skatinčiau rinktis lietuviškus baldus“, – tvirtino Rūta, išbandžiusi ir vienokius, ir kitokius gaminius.

Be to ji siekė, kad pasirinktos apdailos medžiagos būtų ne tik estetiškos, bet praktiškos, nes pasak jos, užimti, dirbantys žmonės negali tarnauti namui.

Nenusigręžė nuo saulės

Didelių reikalavimų medžiagų natūralumui šeima nekėlė, tačiau jų namuose puikuojasi ąžuolo masyvo durys ir kai kurie baldai. Galvodama apie namo išlaikymą, šeima rinkosi perspektyvius sprendimus. Jų pastatas turi nemažai pasyviam namui taikomų kriterijų. Pasyvūs namai pasižymi gera šilumos izoliacija, kokybiškesniais langais ir šilumą grąžinančia vėdinimo sistema. Be to, pasitelkiami atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Kauniečių būstas solidžiai apšiltintas. Mūrines sienas dengia 35 cm, o stogą – 50 cm storio apšiltintas medžiagos sluoksnis. Taigi sienos ir stogas itin gerai sulaiko šilumą namo viduje, tad šilumos išlaidos – ne didesnės nei nedidelio daugiabučio buto.

Pastatas orientuotas į atitinkamas pasaulio kryptis. „Kiek žinau, pasyviame name langai turi būti nedideli. Šiuo atžvilgiu mes pažeidėme pasyvaus namo nuostatas, nes labai norėjosi daug šviesos ir didelių langų“, – prisipažino Rūta.

Ant vienos galinės namo sienos sumontuoti saulės kolektoriai, kurie šildo vandenį. Vasarą saulės visiškai užtenka naudojamo vandens temperatūrai pakelti. Net ir šaltuoju metu pašvietus saulei namas tai tuoj pajunta – jo nereikia net ir šildyti, nes šyla grindys. Saulės kolektoriai, neslėpė Rūta, pareikalavo nemažų investicijų ir neaišku, kada jie atsipirks, nes saulė Lietuvoje šviečia anaiptol ne visada. Moteris tiki, kad ateityje saulės kolektorių įrengimas pasitvirtins.

Architektas Aidas Kalinauskas

Šiuose namuose klasikinio interjero elementai įterpti į gana modernią terpę. Mums buvo aktualu, kad bent pastato architektūra būtų šiuolaikinė, o ne imituojanti XIX ar XX a. pilaitę, kaip kartais nori kai kurie užsakovai. Tiesa, derinantis prie užsakovų pageidavimų, prie noro turėti pasyvų namą, architektūra, žvelgiant į pirminį projektą, šiek tiek kito. Pavyzdžiui, ne visur buvo išlaikytos proporcijos, keitėsi stogo nuolydis. Užsakovai – labai išprusę ir praktiški. Jiems buvo labai svarbu, kad gyventi būtų labai patogu ir kad nebereikėtų statyti daugiau namų. Pastatas – trijų korpusų ir turi tris aiškias zonas: gyvenamąją, miegamąją ir ūkinę. Beje, pirmasis užsakovų namas buvo visai neblogas. Manau, kad jie tiesiog norėjo ekonomiškesnio būsto, kuriame panaudotos naujos technologijos. Be to, sklypas daug erdvesnis už buvusį.