Gera naujiena, kad galima atsijungti gyvatuką. Būtų gerai, kad parašytumėte, kaip 9 aukštų daugiabutyje, standartiniame keturių kambarių bute tai turi atlikti santechnikas. Manau svarbu, kad nebūtų pažeistos kitų butų gyventojų šilto vandens tiekimo ir vonios patalpos šildymo cirkuliacinė sistema. Bronius.

Bendrovės „ENSO Projects“ vadovas Vaidas Šaltenis

Praktika rodo, kad senos statybos daugiabučiuose energijos sąnaudos karšto vandens cirkuliacijai, vadinamajam gyvatukui, dažniausiai didesnės nei karšto geriamojo vandens pašildymui. Todėl gyvatuko sistemos modernizavimas išties yra veiksmingas energijos taupymo būdas. Kaip atjungti gyvatukus nuo bendros sistemos, galėtų pasakyti bet kuris patyręs santechnikas, tai nėra sudėtinga. Tačiau prieš pradedant atjungimo darbus, rekomenduotume pastudijuoti energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (8 skyrius). Be to, reikėtų nepamiršti, kad teks papildomai įrengti elektrinį vonios šildymą, jei norėsite išvengti pelėjimo problemos. Mūsų įsitikinimu ši, kaip ir kitos rekonstrukcijos priemonės, turėtų būti vykdomos kompleksiškai visam namui, o ne pavieniams butams. Gyvatukų problema ta, kad nėra galimybės reguliuoti jų temperatūros, o vamzdynai rūsiuose dažnai būna be izoliacijos. Modernizuojant šią pasenusią sistemą, kiekvienas gyventojas pasiektų daug geresnių rezultatų, nei individualiai pjaustant vamzdžius. Senos statybos daugiabučių gyvatukų problemai spręsti jau yra sukurta nemažai efektyvių priemonių, atsijungti nuo centralizuoto vonios patalpos šildymo ir pereiti prie elektrinio šildymo – ne vienintelė išeitis.