Želdyno chameleonai

Pastaruoju metu hortenzijos – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų. Dažname kieme, sode, parke, urbanistinėje miesto erdvėje akį traukia vešlūs, pavieniai krūmų kerai ar grakštūs medeliai, žavi skirtingų hortenzijų rūšių ir veislių deriniai, mišrios jų kompozicijos su gėlėmis, kitais želdynų augalais.

"Daugumos rūšių ir veislių hortenzijos suteikia nuostabią žydėjimo dovaną antroje vasaros pusėje ir ankstyvą rudenį. Jų žiedų spalvų paletė liejasi nuo baltos, žalsvai baltos iki rožinių, alyvinių, net intensyvaus bordo atspalvio. Žydėdamos dauguma hortenzijų turi savybę keisti žiedų spalvą: skleidžiantis žiedams jie gali būti balti, žalsvi, paskui įgauna švelnų rožinį atspalvį, ilgainiui pradeda rausvėti, visai nuraudonuoja", – pasakoja dendrologas.

Šie daugiamečiai augalai žavi ne tik įspūdingais žiedais – ne mažiau efektingi ir patys hortenzijų lapai. Jie gali būti įvairių formų, atspalvių, faktūrų, padengti švelniu pūkeliu, neretai skirtingu metų laiku gali keisti savo atspalvį ir spalvą. Žiemą kai kurių rūšių hortenzijas galima palikti neapkarpytas bei taip nužiedėjusiais žiedynais ir šakų struktūra papuošti apšarmojusią žiemišką aplinką.

Dauguma hortenzijų rūšių nereiklios priežiūrai, gana atsparios mūsų krašto klimatui, ligoms, kenkėjams.

"Dauguma hortenzijų rūšių nereiklios priežiūrai, gana atsparios mūsų krašto klimatui, ligoms, kenkėjams. Ko daugiau dar galima norėti iš dekoratyvinio augalo?" – stebisi A.Rutkauskas.

Lietuvoje – nuo XIX a.

Pasaulyje daug hortenzijų rūšių: trys jų kilusios iš Šiaurės, septynios – iš Pietų Amerikos, bet daugiausia randama Pietryčių Azijoje.

1736 m. Europos gėlynus pirmosios pasiekė iš Šiaurės Amerikos atgabentos šviesiosios hortenzijos (Hydrangea arborescens), o ryškiais ir stambiais žiedais žydinčios stambialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) į Angliją iš Japonijos ir Kinijos buvo parvežtos kiek vėliau – 1788 m.

XIX a. antroje pusėje Vakarų Europoje ir Rusijos europinėje dalyje pradėjo plisti Azijinės kilmės hortenzijų rūšys, tikėtina, kad būtent tuomet jos įsikūrė ir Lietuvoje. Šviesiosios hortenzijos pasirodė atspariausios mūsų šalies klimatui, todėl labai greitai paplito miesteliuose ir kaimuose, keliavo iš sodybos į sodybą – jos nesunkiai dauginosi dalijant kerą ar įsišaknijančiomis atžalomis.

"Kai kurie žmonės hortenzijomis laiko ir dideliais, sterilių baltų žiedų bumbulais žydinčius augalus – jie nuo seno liaudyje vadinami gulbinais. Iš tiesų šis augalas labai panašūs į hortenzijas ir paplito Lietuvoje tuo pačiu metu, bet tai paprastojo putino 'Roseum' veislė, – paneigia klaidingą nuomonę dendrologas. – Lietuvoje želdynuose ir kolekcijose galima sutikti iki 8–11 rūšių hortenzijų, iš jų tik kokias 5–6 rūšis verta auginti ir platinti."

Populiariausios veislės ir rūšys

Neįnoringiausios oro sąlygoms ir priežiūrai, todėl pačios populiariausios – šviesiosios, šluotelinės, laipiojančios ir su kai kuriomis išimtimis stambialapės bei krūminės hortenzijos.

Šviesiosios hortenzijos (H. arborescens) Lietuvoje auginamos nuo seno. Šios hortenzijos pradeda žydėti anksčiausiai – jau birželio mėnesį. Debesis primenančios purios žiedų kekės formuojasi ant vienmečių ūglių, žydi gausiai gana dideliais, kai kada – itin dideliais žiedynais. Tradiciškai jie baltos, žalsvai ar gelsvai baltos spalvos, tačiau neseniai išvestos veislės stebina rožiniais atspalviais ('Pink Anabelle', 'Invincibelle Spirit', 'Bella Anna'), galima rasti šviesiųjų hortenzijų pilnaviduriais žiedais ('Hayes Starburst', 'Tery Greer').

Labiausiai vertinamos šviesiųjų hortenzijų savybės – atsparumas šalčiui ir prisitaikymas augti skirtingo rūgštingumo pH dirvoje.

Šluotelinės hortenzijos (H. paniculata) pastaruoju metu užkariavo kone visus gėlynus – tai gali būti krūmas ar medelis. Šių hortenzijų stebėtinai daug veislių – per 100: įvairiausio aukščių, žiedų formų ir spalvų, yra ir su spalvingais lapais. Šios rūšies hortenzijos ne tik itin dekoratyvios, bet ir pačios atspariausios šalčiui – atlaiko net iki –40 °C temperatūrą, vis dėlto žiediniai pumpurai gali nušalti esant –28– –30 °C šalčiui. Jos nereiklios dirvai, žydi ant pirmamečių ūglių, žiediniai pumpurai nebijo vėlyvų pavasarinių šalnų.

"Priklausomai nuo veislės, šluotelinės hortenzijos žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, – sako A.Rutkauskas ir vardija: – Vienos geriausių veislių – 'Pinky Winky' užauga iki 1,2–1,5 m aukščio, šakos – gana standžios, žydi gausiai dvispalviais baltais ar rožiniais žiedais, jų žiedynai – iki 30 cm ilgio! 'Limelight' auga iki 2–2,5 m aukščio, džiugina dideliais citrininio atspalvio švelniai kreminiais žiedais. 'Vanille Fraise' – panašaus aukščio, balti žiedai palaipsniui rausvėja iki intensyviai rožinės, 'Wim‘s Red' – tamsios purpurinės spalvos. Originali veislė 'Great Star' – šių hortenzijų žiedai primena drugelius ar vėjo malūnėlius, pats krūmas gražiai stiebiasi į viršų iki 2–2,4 m."

Krūminės hortenzijos (H. serrata) auga tankiais kerais, kurių aukštis priklausomai nuo veislės gali siekti 1–1,5 m. Šių augalų atsparumas šalčiui – vidutinis, todėl šaltymečiu palikti lauke vazone nederėtų – patikimiau įkasti į gruntą. Labiausia žinoma ir gana atspari šalčiams melsvai alyvinės spalvos, skėčio formos žiedais žydinti hortenzija 'Blue Bird'.

"Į ją panaši – 'Santiago'. Ji itin dekoratyvi: žydi alyviniais žiedais, o rudėjant rausvai nusidažo ir paties krūmo lapai. Raudonais atspalviais intriguoja 'Preziosa': apie 1 m aukščio tankūs krūmai su rausvais ūgliais, gana solidūs rožiniai žiedynai", – mini spalvingiausias veisles želdynų specialistas.

Laipiojančios, arba vijoklinės, hortenzijos (H. petiolaris) – lianinis augalas, vikriai lipa, vyniojasi ant įvairių atramų, mažomis orinėmis šaknelėmis kabinasi į grubesnės faktūros paviršius, puikiai veši ant drėgnų medienos tvorų. Kad jaunas augalas sustiprėtų, reikia 3–4 m, bet paskui jis auga labai greitai – gali pasiekti net 10 m aukštį. Laipiojančios hortenzijos žydi nuostabiais baltais žiedais, tačiau ne mažiau įspūdingi ir jų lapai – jie apvalios, širdį primenančios formos, blizgūs, intensyviai žali. Šaltymečiu jiems nukritus, augalas nepraranda savo dekoratyvumo – susivijusios plonos jaunos ir storos senos, sumedėjusios šakos primena prabangų gobeleną.

"Šios hortenzijos mėgsta šviesesnes vietas, bet auga ir daliniame pavėsyje. Jei pasodinsite saulėkaitoje, reguliariai liekite – ši veislė nemėgsta sausros, bet labai atspari šalčiui", – tikina pašnekovas.

Stambialapės hortenzijos (H. macrophylla) vilioja efektingais ir ryškiais žiedynais: dvilyčiai žiedai susitelkę centre, o sterilūs – pakraščiuose. Savo tėvynėje Japonijoje šis augalas užauga iki 3 m aukščio, Lietuvoje išsikeroja į apie 1 m aukščio ir 1–1,5 m pločio krūmą. Šakos storos, stačios, o lapai – elipsės, kiaušinio formos, gali būti dailiai dantyti.

"Ne visos jos pakenčia žiemos šalčius, tačiau yra veislių, kurioms nebaisi –26–29 °C temperatūra, – sako dendrologas ir pataria: – Jei norite kas vasarą džiaugtis žiedais, rinkitės remontantines veisles, kurios žydi ir ant šiųmetinių ūglių: 'Endless Summer', 'Bailmer', 'Summer Lace', 'Shugert“.

Tręškite saikingai

Hortenzijos auginamos vazonuose, todėl jas galima sodinti į dirvą nuo pavasario iki rudens. Jos nemėgsta aktyvios saulės, geriau augs pusiau pavėsyje, šiaurės vakarų ar šiaurės rytų pusėje. Išimtis – šluotelinės hortenzijos: jos – saulės, atviros erdvės mėgėjos. Kad augalas vešėtų, dirva turi būti ne tik derlinga, kompostinė, bet ir gana rūgšti – nekalkinga, laidi drėgmei. Įsodinti augalą reikėtų 1–2 cm giliau nei žemės viršus buvo vazone, būtina palieti ir patręšti.

"Kad geriau įsišaknytų, palaistykite amino rūgščių ir fosforo turinčiais silpnais trąšų tirpalais. Vėliau geriausia tręšti lėto veikimo trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, gėlėms. Prioritetas – vandenyje tirpios ar organinės trąšos, nes mažesnė rizika nudeginti šaknis, ypač esant karštoms dienoms", – pataria A.Rutkauskas.

Jis pastebi, kad stambialapės hortenzijos šviesių rausvų atspalvių žiedais, priklausomai nuo dirvos rūgštingumo ir aliuminio kiekio joje, gali keisti žiedų spalvą nuo rožinės iki melsvos. Kai substratas yra tik silpnai rūgštus ir artimas neutraliam – pH 6–6,2, augalas žydės gražiais rožiniais rausvais žiedais. Jei norite, kad jie taptų mėlyni, augalus turite kelis kartus per sezoną palaistyti aliuminio sulfato tirpalu (2 šaukštai trąšos į 10 vandens grunte augančioms hortenzijoms ir 1 šaukštas į 10 l – vazone). Aliuminis žiedams suteikia melsvą atspalvį, tik jis į augalą patenka esant rūgštesnei dirvos reakcijai – kai pH 4,5–5,5. Mėlynosioms hortenzijoms aliuminį padės įsisavinti daugiau kalio turinčios trąšos.

"Jei turite stambialapių hortenzijų grupę, vienas jų galite laistyti aliuminio sulfato tirpalu, kitas – šiek tiek pakalkinti kreida ir patręšti aliuminį blokuojančiomis fosforo trąšomis – gėlynas nustebins savo spalvų ir atspalvių įvairove", – atskleidžia specialistas.

Stambialapes, krūmines ir kitas jautresnes šalčiams hortenzijas žiemai pravartu pridengti sausomis durpėmis, eglišakiais, agrodanga. Jei hortenzija augo vazone, įneškite į rūsį, kuriame temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 4–6°C šilumos, reguliariai paliekite, bet neperlaistykite, o šalčiams pasibaigus vėl išneškite į lauką.

"Augalą genėti geriau ankstyvą pavasarį iki birželio vidurio – kitaip hortenzijos tais metais gali ir nežydėti, – įspėja A.Rutkauskas. – Šviesiąsias hortenzijas galite nupjauti ir vėlai rudenį – jos vis tiek gražiai atžels kitais metais ir žydės. Šluotelines ir vijoklines hortenzijas genėkite kuo mažiau, ypač vyresnio amžiaus augalus."

Dendrologas pastebi, kad hortenzijos gali būti sodinamos pavieniui arba formuojamos grupės iš ne daugiau kaip 2–3 skirtingų rūšių. Hortenzijos dekoratyviai atrodo gėlyne tarp daugiamečių žydinčių, lapinių ar varpinių augalų, dera su rožėmis ir rododendrais, idealų foną jų žiedams, spalvas keičiantiems lapams kuria visžaliai augalai – pušys, kukmedžiai, tujos, gebenės, bugieniai, o kontrastingas smulkialapių raugerškių raudonis išryškina stambius hortenzijų žiedynų nėrinius.