Pasipuošti namų aplinką norimais augalais nėra pigu. Jeigu augalų reikia daug, suma susidaro iš ties įspūdinga. Ypač brangūs spygliuočiai. Tačiau ne viską būtina pirkti, sodinukų galima pasidauginti ir patiems, tik šiam darbui reikės apsišarvuoti kantrybe. Mat rezultatas – ne toks greitas, kokio norėtųsi.

Specialistų teigimu, sodinukus galima dauginti dviem būdais – nukirptais ūgeliais arba sėklomis. Ūgeliais dažniausiai dauginamos tujos, kukmedžiai, puskiparisiai, buksmedžiai, ligustrai, forsitijos, kauleniai, sedulos. Ūgliai ruošiami arba anksti pavasarį, kai pumpurai pradeda brinkti, tačiau dar nebūna išsprogę, arba liepą, kai išaugusios naujos šakelės jau būna sumedėjusios.

Dauginant ūgeliais, kerpamos tiktai gyvybingos ir sveikos 10–15 cm ilgio šakelės. Kad jos geriau šaknytųsi, galima nusipirkti specialių stimuliatorių. Nenaudojant stimuliatorių, prisimenamos liaudiškos priemonės. Ūgelio žaizdos vieta apdorojama sutrintos medžio anglies milteliais, kad neįsimestų infekcija. Kitas būdas – ūgelio galiuką prieš sodinant apie dvi valandas reikėtų pamirkyti alijošiaus sultyse.

Paprasčiau galima dauginti atlankomis, atžalomis, dalijant iškastą krūmą. Taip pasidauginti galima forsitijų, pūslenių, sidabrakrūmių, lanksvų, raugerškių, medlievų, žilakrūmių. Atidalytos atžalos pjūvio vieta apibarstoma trinta medžio anglimi.

Dauginant atlankomis, pavasarį apie krūmą iškasamas negilus 5–7 cm griovelis, į jį palenkiamos apatinės šakos, kad žemėmis apkastos šakelės viršūnė būtų susilenkusi į viršų. Pavasarį įsišaknijusias atžalas jau galima atskirti ir persodinti.

Pasidauginti augalų galima ir sėklomis. Sėklos sėjamos sausio–kovo mėnesiais. Ką tik surinktas sėklas galima lauke pasėti rudenį. Tačiau jos sudygsta negreitai – daugiau kaip po pusmečio arba net po metų dvejų, kartais tik trečią pavasarį. Pirmamečius daigelius reikia nuolat laistyti, paaugusius galima patręšti.