Vienos seniausių pasaulyje veislės šunys mylimi ir Lietuvoje
Sutikęs gatvėje vedžiojamą valų korgį pembruką, dažnas pagalvoja, kad tai yra atsitiktinės šunų meilės rezultatas labai simpatiškas mišrūnas lapės snukeliu ir plačia tarsi jūrų kiaulytės nugara. Iš tiesų šie šunys gali pasigirti tūkstantmete istorija, nepaprastai taikiu būdu ir, žinoma, tuo, kad yra Anglijos karalienės numylėtiniai.
Niekada nepraleidžia įvarčio
Valų korgis pembrokas Šelma 2006 m. Pasaulio jaunimo klasės nugalėtoja ir šių metų Lietuvos suaugusiųjų klasės čempionė. Be šių vertingų titulų, Šelma turi ir kitų. Tad tituluotai kalytei, kai atėjo metas poruotis, teko surasti ne mažiau garsų patiną. Juo tapo iš JAV atvykęs valų korgis pembrokas. Neseniai Šelma sulaukė neįtikimai gražių mažylių, jiems šeimininkė Dalia suteikė graikų dievų vardus.
Dabar Šelma nesiveržia, kaip buvo įprasta, į lauką ji nesitraukia nuo mažylių. Tačiau Dalia yra tikra, kad kalytė ilgainiui pasiilgs ilgų pasivaikščiojimų su šeimininke rytais ir vakarais šalia Botanikos sodo. Beje, įveikti kilometrai visai nevargina trumpakojės kalytės. Atvirkščiai grįžusi į namus, Šelma vėl kalbina šeimininką Jurgį žaisti su ja.
Mėgstamiausias Šelmos užsiėmimas gaudynės, tačiau gaudyti reikia tik ją. Tuomet kalytė strimgalviais lekia slidžiomis grindimis aplink stalą, vis paslysdama posūkyje. Kitas mėgstamas Šelmos užsiėmimas naikinti mano sūnaus žaislus. Pavyzdžiui, iš medinių geležinkelio bėgių liko tik nuograužos. Tiesa, kamuolio ji negraužia, nes mėgsta žaisti su Jurgiu futbolą. Beje, kalytė puiki vartininkė. Ji niekada nepraleidžia įvarčio, tikino Dalia.
Įsikimba pavyduliaudama
Šelma būtų draugiškiausias šuo pasaulyje, jei nemėgtų griebti už kelnių kiškos. Žinoma, ji nedaro to be priežasties. Dažniausiai ji taip elgiasi iš pavydo. Pavyzdžiui, kai šeimininkė apsikabina sūnų arba tada, kai kalytė ilgai negauna kamuolio, žaisdama su Jurgiu futbolą. Už įprotį kibti į klešnes ar į medžiaginius batus, Dalia ją vadina mergiote pjūklu.
Valų korgiai pembrukai garsėja tuo, kad visą laiką nori būti su šeimininkais. Anot Dalios, be Šelmos neįmanoma nei nusimaudyti vonioje, nei į tualetą nueiti ji būtinai braunasi drauge arba tupi už durų. Nuvažiavus prie ežero, Šelma sykiu su šeimininkais neria į vandenį, nes mėgsta plaukioti. Mat prieš daugelį amžių šie korgiai ganė ne tik galvijus, bet ir naminius vandens paukščius. O pirmą kartą pamačiusi karvę Šelma atsitūpė priešais ją ir ilgai nenuleido akių. Matyt, kalytėje prabudo piemenų šuns instinktas.
Daliai bene sunkiausia atsakyti į klausimą, ko Šelma nemėgsta. Ji labai judri, smalsi, jai viskas patinka. Nerodo džiaugsmo tik tada, kai šukuojamas jos kailis ir kerpami nagai. Dabar, kai atsivedė mažylių, draugiško būdo kalytė pradėjo nemėgti į svečius užeinančių jai nepažįstamų žmonių.
Vizitinė veislės kortelė
Pirmas korgis į Lietuvą atkeliavo neseniai prieš 13 metų. Dabar jų Lietuvoje yra per dvidešimt. Tad nenuostabu, kad daugeliui korgiai keista arba visai nepažįstama šunų veislė.
Šios veislės šunų savininkai labai didžiuojasi iš tiesų sena korgių kilme. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jie paminėti beveik tūkstantis metų prieš Kristų. Žinoma, kad nuo Viduramžių Velse buvo trumpakojų galvijus ganančių šunų, vadinamų valų korgiais. Jau anuomet velsiečių karalius išleido įstatymų sąvadą, kuriame nurodė, kiek vertas kiekvienos veislės ir paskirties šuo. Už piemenų šuns (tokiais anuomet buvo laikomi korgiai) vagystę ar užmušimą reikėjo sumokėti tiek, kiek kainavo jautis. Kodėl korgiai buvo taip vertinami?
Pasirodo, jie puikiai varydavo galvijų bandas, buvo greiti, nepaisant trumpų kojų. Be to, jie greičiau nei kiti šunys bėgdami gali pakeisti kryptį ir vikriai išsisukti, pavyzdžiui, nuo kanopos smūgio. Mat taip karvės ginasi nuo kojas kandžiojančių šunų, tokiu būdu genančių neklusnią bandą reikiama kryptimi.
Kai fermeriai pradėjo skirti savo ganyklas tvoromis, korgių paklausa sumenko jie tapo sarginiais šunimis, kompanionais. Beje, korgiai pembrokais vadinasi todėl, kad ilgą laiką gyveno tik Pembrokšyre (korgiai kardiganai tik Kardiganšyre). Taigi tokie keisti korgių pavadinimai kilę iš vietovių, kuriose ilgai gyveno izoliuoti nuo išorinio pasaulio, pavadinimų.
Nugaroje laumių juosta
Atidus praeivis ant valų korgio pembroko nugaros, virš menčių, pastebės šviesesnių plaukų juostą, besitęsiančią iki šuns kojų. Sakoma, kad tai laumių juosta. Padavimas sako, kad šiais mažais šunimis kinkytomis karietomis mėgusios važinėtis fėjos ir elfai, mylėję tvirtus, nedidukus, gero būdo keturkojus.
Įdomu tai, kad Didžiosios Britanijos karalius Jurgis VI nupirko savo dukrai Elžbietai (dabartinei karalienei Elžbietai II) mažą korgiuką. Greitai trumpakojis mažylis užkariavo ne tik princesių širdis, bet ir karaliaus rūmus. Karalienė Elžbieta II ištikima korgiams iki šiol ir net juos veisia. Tad, matyt, neatsitiktinai tokį karališką šunį turėjo ir generolas Charles'is de Gaulles'is ir siaubo romanų karalius Stephenas Kingas.
Beje, karalienė Elžbieta II labai retai parodo savo korgius parodose, nes, anot karalienės, jos šunims nereikia įrodinėti savo karališkos kilmės. Karališkųjų korgių aštuonetukas važinėja su karaliene į visas oficialias keliones (jie pabuvojo, pavyzdžiui, ir Baltuosiuose rūmuose, ir Vilniuje). Įdomu, kad Elžbieta II prieš porą metų atsisakė tradicinio jos šeimai Jaguar automobilio, nes jame nebuvo numatyta vietos karališkiems korgiams. Dėl to karalienė pasirinko kitos markės automobilį.
Naujausi komentarai