Lygiai po trijų mėnesių Kaunas taps architektūros sostine – du mėnesius čia vyks architektūros festivalis, įtrauksiantis ne tik profesionalus, bet ir visuomenę.

Festivalio sumanytojas ir vadovas architektas Gintaras Balčytis viliasi, kad renginys paskatins žmones domėtis profesionalia architektūra, padės jiems ją suvokti. Tai pirmas tokio masto architektūrinis renginys mūsų šalyje. Rugsėjo 1 – spalio 30 d. festivalio renginiai pasklis atvirose ir uždarose Kauno erdvėse. G.Balčyčiui ir bendraminčiams prasideda pats darbymetis.

– Renginį pradėjote organizuoti rudenį, iki festivalio pradžios liko vos keli mėnesiai? Ar daug neužbaigtų darbų?

– Festivalio programa sudaryta, belieka ją įgyvendinti. Projektai įvairiose įgyvendinimo stadijose, šiuo metu vyksta konkursai, rengiami darbai, kurie bus eksponuojami per festivalį, ruošiamos parodos.

– Kiek žmonių organizuoja festivalį, kas jie tokie?

– Bendraminčių architektų, kurie kuruoja atskiras programas, branduolys sudarytas iš 5–6 žmonių. Visuomeninį darbą jiems tenka derinti su tiesioginiu architekto darbu. Atrodo, kad vasarą atostogauti nebus kada, nes pagrindinis darbas vyks paskutiniais mėnesiais – liepą ir rugpjūtį. Kol kas festivalį organizuoja kauniečiai, nes visi renginiai vyks Kaune.

– Ar kito pirminis festivalio užmanymas?

– Pagrindiniai sugalvoti projektai išliko, tačiau dar ne viskas iki galo sustyguota. Ne viskas išgvildenta dėl įvairių techninių dalykų ir lėšų klausimo. Pavyzdžiui, norime atvežti į Lietuvą kelias architektūros parodas, bet tai labai brangiai kainuoja, vis dar ieškome lėšų. Kita vertus, šis festivalis yra kaip gyvas renginys, todėl programa nėra baigtinė, ji vis pasipildo.

– Kokių buvo netikėtumų organizuojant renginį pastaruosius devynis mėnesius?

– Iš vienos pusės, tikėjausi didesnio kolegų aktyvumo. Iš kitos pusės, atsiranda vis naujų entuziastų, kurie siūlosi įgyvendinti įvairius projektus. Domisi ir vilniečiai. Džiaugsimės arba liūdėsime, kai turėsime visus rezultatus.

– Kurie festivalio renginiai labiausiai sudomins visuomenę?

– Manau, kad kauniečius įtrauks dvi labai svarbios programos. Didelis dėmesys bus skiriamas Kauno tarpukario architektūrai, kurią norime parodyti ir ja didžiuotis. Numatome išleisti albumą, tik susidūrėme su netikėta problema. Fotografuojant vertingus pastatus paaiškėjo, kad jie yra labai apleisti, neprižiūrėti, apkarstyti reklamomis. Parodyti juos reprezentatyviai – sudėtinga. Reikės ieškoti išeičių, galbūt fotografuoti kitais rakursais. Bandysime atkreipti visuomenės ir savivaldos dėmesį į tai, kad daugiau kalbame, nei darome, – nei saugome, nei vertiname.

Labai didelio atgarsio tikimės iš projekto „Laisvės impulsai“. Jis nagrinės istoriškai susiklosčiusios ir naujos architektūros santykį Laisvės al. Čia egzistuoja daug teisingų ir neteisingų tabu, patys esame pasimetę. Kažkodėl galvojama, kad geriau nieko neleisti statyti ir taip išvengti klaidų. „Laisvės impulsai“, viliamės, bent išjudins diskusijas. Mano įsitikinimu, miesto istorinė erdvė gali keistis, kiekvienas laikotarpis gali įnešti ženklų.

– Ar matysime užsieniečių darbų, kitų šalių atstovų?

– Žada atvykti grupė žymių architektų iš Japonijos. Jei pavyks, atvešime garsiausią ES architektūros parodą, kurią kas dveji metai rengia L.Mies van der Rohe fondas. Festivalyje bus galima klausyti žinomų pranešėjų paskaitų apie miesto ir upės santykį. Į KTU vyksiančią konferenciją apie ekologišką architektūrą yra užsiregistravę atstovai iš maždaug 20 šalių.

– Iš kur gausite lėšų festivaliui organizuoti?

– Parašėme apie 10 projektų įvairioms projektus finansuojančioms institucijoms, keli mūsų projektai laimėjo dalinį finansavimą. Gavome lėšų iš Kultūros ministerijos, Kultūros rėmimo fondo, Kauno miesto savivaldybės. Likusias reikiamas lėšas bandome surinkti iš rėmėjų, jų vis dar ieškome. Festivalio bendras biudžetas – apie 350 tūkst. litų.

– Ar Kauno architektūros festivalis vyks kasmet?

– Planuojame jį rengti kas dvejus metus, jis turėtų tapti visos šalies pagrindiniu architektūros renginiu. Yra minčių, kad dalis festivalio programų galėtų vykti ir kituose Lietuvos miestuose.