Vėl vardijo problematiką

Uostamiestyje tai pirmas toks parengtas planas. Jį rengti patikėta mažajai bendrijai „Bluma collective“, kuri telkėsi architektus.

Architektė Gintarė Kapočiūtė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams vardijo uostamiesčio problematiką – gyventojai kenčia nuo kietųjų dalelių ir oro užterštumo, trūksta žaliųjų zonų, mieste formuojasi karščio salos.

Architektai siūlė tai spręsti įrengiant medžių alėjas, „žaliuosius“ stogus, įrenginėti lietaus surinkimo sistemas ir vandeniui laidžias dangas.

Ugnius Radvila / VRK nuotr.

Rizika pramonės zonose

Specialistai įvardijo sudėtingiausias vietas uostamiestyje.

Tarp Kauno g. ir Baltijos pr. įsitvirtinusi komercinė ir pramoninė zona, kurioje dominuoja didelio mastelio prekybos centrai, stovėjimo aikštelės, angarai ir sandėliavimo teritorijos.

Pabrėžta, kad tarp traukinių stoties ir Dangės šiaurinės dalies išsidėsčiusios pramoninės teritorijos neigiamai veikia ekologinį ir rekreacinį potencialą.

Istorinis miesto centras taip pat kenčia nuo oro taršos ir kitų neigiamų veiksnių, kuriuos lemia jį kertančios intensyvaus eismo gatvės.

Didžiausia raudonųjų zonų koncentracija ten, kur tankiai apgyvendintas teritorijas kerta intensyvaus eismo gatvės.

Raudonosiomis zonomis įvardijama S. Dariaus ir S. Girėno bei Herkaus Manto gatvių sankryža, naujamiesčio pietinė dalis, Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryža, Taikos prospekto ruožas tarp Debreceno g. ir Statybininkų pr.

Taip pat išsiskiria miesto gamybinės teritorijos – Šilutės plento ruožas tarp Kauno g. ir Baltijos pr. bei Taikos prospekto ruožas tarp Dubysos g. ir Baltijos pr. Ten yra didelė nelaidžių dangų koncentracija, prastas padengimas medžių lajomis ir įvairių tipų tarša lemia didesnę karščio salos efekto ir poplūdžių riziką.

Liepė skaityti

Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas džiaugėsi miesto žalinimo planu.

„Tai bus stalo knyga. Šį dokumentą reikia skaityti“, – kalbėjo V. Dambrauskas.

Tačiau tarybos narys mieste norėtų medžių kaitos, kad senus medžius keistų naujai pasodinti.

Tarybos narys Ugnius Radvila stebėjosi architektų siūlymu rengti žaliuosius stogus, kai šalyje tam nepakanka specialistų.

„Pats buvau užsisakęs. Nekaip baigėsi. Nėra specialistų, kurie mokėtų prižiūrėti“, – pastebėjo U. Radvila.

U. Radvila priminė, kad vienam klaipėdiečiui, grubiai skaičiuojant, tenka 29 kvadratiniai metrai žaliojo ploto.

Išjungė mikrofonus

Architektė G. Kapočiūtė ir jos kolegė Gaudrė Znutaitė ėmė aiškinti, kad žalinimo planas nėra tikslas suskaičiuoti, kiek augmenijos trūksta gyventojams, želdinių įstatymas numato minimalius poreikius.

Tai užkliuvo U. Radvilai. Politikas pastebėjo, kad jo nuomonė kertasi su žalinimo plano rengėjų nuomone ir vienur ar kitur pasodinus medelį ar pastačius pavėsyje suoliuką, kompleksiškai problema nebus sprendžiama.

Internetu transliuoto posėdžio dalies nebuvo įmanoma girdėti, nes debatai vyko išjungus mikrofonus.

Kameros užfiksavo audringai diskutuojančius politikus, V. Dambrauskas įnirtingai mojavo rankomis.

U. Radvila plane pasigedo gilesnės analizės ir konstruktyvesnių siūlymų.

Vis tik baigę ginčytis komiteto nariai pritarė Klaipėdos miesto žalinimo planui.