Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jei parlamentarės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreikštų nepasitikėjimą. Tokiai pataisai pritarta Seimo naktiniame posėdyje, kuris prasidėjo antradienį, o baigėsi trečiadienį 2.07 val. Tiesa, per priėmimo procedūrą šis variantas dar gali būti pakeistas.
„Reikia kažkaip reaguoti į cinizmą žmonių, kurie sako, kad stūmė pataisas per pusantros savaitės todėl, kad jiems gaila protestuojančių žmonių. Gaila, bet į absurdą galima atsakyti tik absurdu“, – posėdyje sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.
Valdančiųjų skubos tvarka buldozeriu stumiamam projektui, kuriuo būtų palengvintas visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimas, opozicija pateikė per 150 sarkastiškų siūlymų. Jie jau anksčiau skelbė panaudosiantys flibustjerą – parlamentinę taktiką, kai ilgomis kalbomis ar procedūriniais veiksmais siekiama vilkinti procesą ir taip atidėti arba visiškai užkirsti kelią sprendimo priėmimui. Beje, opozicija praėjusį ketvirtadienį po balsavimo dėl LRT paliko posėdžių salę ir žadėjo boikotuoti Seimo ir jo komitetų posėdžius, kol nebus užsakytas poveikio vertinimas šioms pataisoms, vis dėlto pristatyti savo siūlymų į salę antradienį grįžo.
Tačiau valdantieji žūtbūt įsispyrę palengvinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimą, nors Seimo teisininkai įspėjo, kad tai gali kirstis su konstitucine doktrina, o Europos žiniasklaidos laisvę stebinčios tarptautinės organizacijos – kad jos galimai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
Aštuonių valandų nepakako apsvarstyti visiems opozicijos registruotiems pasiūlymams, tad projekto svarstymas tęstas trečiadienį nenumatytame Seimo posėdyje. Parlamento pirmininkas Juozas Olekas, kuriam opozicija inicijuoja nepasitikėjimą dėl dabartinės situacijos Seime, kategoriškas: nors projektą pavyks priimti kiek vėliau, nei planuota, tačiau tikrai iki Kalėdų.
Kol Seime, be įprastų apsižodžiavimų ir įžeidinėjimų, vyksta ligi šiol nematytas vyksmas, šalia jo vėl, kaip Lietuvai kovojant už laisvę, kūrenami laužai – tūkstančiai žmonių renkasi ginti laisvo žodžio.
„Patys įkaitina situaciją ir patys teisinasi, kad dabar ją reikia išspręsti tokiu vieninteliu būdu, lyg nebūtų kitų. Jų yra, bet apsimetama, kad nėra“, – interviu „Kauno dienai“ sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris.
Skuba nepagrįsta
– Seime – cirkas: valdantieji skubiai buldozeriu stumia LRT vadovo atleidimo tvarką lengvinančias įstatymo pataisas, opozicija pateikia per 150 sarkastiškų pataisų, kad bent kiek tai pristabdytų.
– Kai sakoma, kad Seime vyksta cirkas, aš nesutinku. Cirko meną aš gerbiu. Ten dirba gabūs žmonės – akrobatai, sunkumų kilnotojai, šuniukų dresuotojai. Kodėl juos taip sumenkiname? Juk jie profesionalai. Jie sukelia mums teigiamas emocijas, o tai, kas vyksta Seime – neigiamas.
– Sutinku. Vis dėlto, kaip vertinate skubą stumiant projektus dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos? Socialdemokratai, įskaitant premjerę Ingą Ruginienę, aiškina, kad šis klausimas pernelyg rezonansinis, kad jį atidėtų. Ar, Jūsų manymu, tą skubą galima pateisinti tuo, kad situacija dabar yra tikrai įkaitusi?
– Negalima. Jie kaitina situaciją – ji ir kaista. Patys ją eskaluoja, o paskui teisinasi tuo, kad ji įkaito. Jei nebūtų stūmę šio projekto, ir dar su išankstiniais grasinimais kuo greičiau atleisti dabartinę generalinę direktorę, net su išankstiniais pažadais, kad ji bus atleista (juk būtent tokius pažadus dar prieš projekto pateikimą dalijo Remigijus Žemaitaitis ir jo kompanija), situacija nebūtų taip įkaitusi. Siūlyčiau jos nekaitinti.
Neteisinu LRT generalinės direktorės. Manau, kad ji yra padariusi klaidų, galbūt ir labai rimtų, o jei taip – jas reikia ramiai svarstyti. Kai aiškinama, kad situacija yra įkaitusi ir yra didelis susipriešinimas, todėl reikia ją išspręsti dar labiau supriešinant, viskas apverčiama aukštyn kojomis.
Tai primena istoriją apie girtuoklį, kuris autobuse apvėmė moteriškę. Vargšė valosi tą brudą nuo savęs ir sako jam: „Kiaule tu, kiaule.“ O jis atšauna: „Pasižiūrėk, kaip pati atrodai.“ Čia kažkas panašaus. Patys įkaitina situaciją ir patys teisinasi, kad dabar ją reikia išspręsti tokiu vieninteliu būdu, lyg nebūtų kitų. Jų yra, bet apsimetama, kad nėra.
Iš tikrųjų niekas taip negali būti išspręsta. Juk, atrodo, jau visi sutaria, kad yra įvairių problemų ir LRT valdysenoje, ir įstatyminiame reguliavime. Tai pripažįsta ir platesnė žurnalistų bendruomenė. Tačiau šių problemų neįmanoma išspręsti vien atleidžiant generalinę direktorę ir ją pakeičiant kitu žmogumi (vartoju moterišką giminę, nes neapsimeskime, kad nesuprantame, o ir pataisų iniciatoriai nesugeba nuslėpti, kad jos skirtos būtent dabartinei vadovei). Jei problema sisteminė, juolab jei yra visas jų kompleksas, reikia nagrinėti jas visas, matyti jų sąsajas ir ieškoti platesnių sprendimų. Jų negalima supaprastinti, nusitaikant vien į dabartinės vadovės personaliją. Personalija gali būti problemiška arba ne, bet taikytis vien į ją – tai kelias ne į sprendimą, o esamų problemų ignoravimą ir naujų kūrimą.
Tai, ką dabar daro opozicija, vadinama flibustjeriniu elgesiu, ir tai yra šiokia tokia naujovė Seimo veikloje. Tačiau opozicija, kai ji dar buvo ne opozicija, o pozicija, taip pat stumdė visokius buldozeriukus.
Negali elgtis bet kaip
– Seimo kanceliarijos teisininkai pirminį projektą – antrasis nuo jo iš esmės mažai skiriasi – įvertino kaip galimai nederantį su konstitucine doktrina.
– Teisingai įvertino.
– Ar dažnai pasitaiko, kad Seimo teisininkai nepalaimina įstatymo projekto, bet jis vis tiek priimamas?
– Pasitaiko. Tačiau šiuo atveju projektas net nebuvo pateiktas svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Būtų buvę pravartu jį ten pasvarstyti. Be abejo, tas komitetas nėra Konstitucinis Teismas, net ne Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, bet bent kažkoks svarstymas būtų.
Valdantiesiems, ir ne tik dabartiniams, tas departamentas dažnai reikalingas ne kaip patarėjų, o pritarėjų korpusas. Nenuostabu, kad jie ignoruoja teisininkų poziciją. Į bet kokią tokio pobūdžio pastabą, kokios pareikštos dėl šio projekto, nesvarbu, kaip ji suformuluota, turi būti kreipiamas dėmesys.
– Projektas akivaizdžiai neatitinka ir šiemet įsigaliojusio Europos žiniasklaidos laisvės akto. Ar ES institucijos gali Lietuvą ne tik pabarti, bet ir rekomenduoti, o gal net pareikalauti, kad būtų laikomasi akto, kurį priėmė ir Lietuva, kuri yra ES narė?
– Yra teisinis kelias sužinoti, ar įstatymas, jei jis bus priimtas, atitinka tą aktą. Tas kelias yra formaliai įtvirtintas Lietuvos teisėje. Tik jis gana ilgas. Jei toks įstatymas būtų priimtas, o prezidentas jį pasirašytų (yra dar ir veto galimybė, bet ji kol kas nepatikrinta), jis gali būti ginčijamas Konstituciniame Teisme. Galima kelti klausimą, ar įstatymas neprieštarauja net keliems Konstitucijos straipsniams, taip pat keliems konstituciniams principams.
Jei būtų inicijuota tokia konstitucinės justicijos byla, Konstitucinis Teismas galėtų kreiptis į ES Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti atitinkamą Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatą. Nežinau, ar jis tai darytų, miniu tai kaip teorinę galimybę, bet tai būtų įdomus ėjimas. Oficialus išaiškinimas, vadinamas prejudiciniu sprendimu, būtų pateiktas, bet tai užtruktų gal metus, gal pusantrų, gal dar ilgiau, vienu žodžiu, ilgokai. Per tą laiką čia reikaliukai jau būtų sutvarkyti, LRT pastato antrajame aukšte jau būtų įsikūręs reikiamas žmogus. Tačiau prejudicinis sprendimas būtų priimtas dar iki kitų Seimo rinkimų. Pamatytume, ką apie jį praneštų naujoji LRT ir ką apie jį pasakytų šio projekto iniciatoriai.
– Kaip vertinate tai, kad pirmajam projektui paprašyta ekspertinio vertinimo, tačiau jo nesulaukus formaliai jau svarstomas kitas projektas, nors skirtumų tarp jų nedaug?
– Tai, ką padarė Seimas, yra visiška nepagarba universitetams ir kitoms mokslo įstaigoms, į kurias kreiptasi dėl vadinamojo ekspertinio įvertinimo. Seimas parodė, kad jam visai nerūpi, kokį atsakymą gaus. Primetė žmonėms darbą, nepasiūlęs už tai jokio atlygio (tą pasitikslinau), o vos išsiuntus šį, pavadinkime taip, užsakymą, po poros dienų jau teikiamas naujas projektas. Vadinasi, pirminio projekto formaliai nebėra ir jokia išvada dėl jo nebereikalinga. Tačiau užsakymas neatšauktas, žmonės dirba. Negarbinga.
– Žiniasklaidos organizacijos piktinasi, kad su jomis nesitariama. Ar privalu tartis su tais, kurių veiklą nauja įstatymo norma reglamentuoja?
– Taip. Tai nereiškia, kad interesų grupės gali diktuoti Seimui, bet kalbėtis su jomis reikia. Juolab kad kalbame apie legalią interesų grupę, ne kažkokią pogrindinę grupuotę. Yra atitinkamų nuostatų Teisėkūros pagrindų įstatyme. Tai reiškia, kad pataisas bus galima ginčyti Konstituciniame Teisme ne tik pagal turinį, bet ir pagal priėmimo tvarką. Seimas Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Seimo statutu, kurie reglamentuoja įstatymų leidybos procesą, yra save susaistęs, tad negali elgtis bet kaip – jis turi elgtis pagal savo nustatytą tvarką. To reikalauja konstitucinis teisinės valstybės principas. Tai, ką Seimas daro dabar, yra visiškas atitrūkimas nuo šio principo. Pirmiausia kalbu apie procedūrą, apie turinį – kita kalba.
Nesidangstyti slaptumu
– Kalbant apie projekto turinį, bene daugiausia diskusijų kelia tai, kokia LRT tarybos narių balsų dalimi galima atleisti LRT vadovą ir slaptu ar atviru balsavimu. Kokia Jūsų nuomonė?
– Esu įsitikinęs, kad balsavimas turi būti atviras. Kuo daugiau atviro balsavimo, tuo daugiau atsakomybės įvairiose institucijose, ne tik LRT taryboje. LRT taryba – tik vienas labai specifinis atvejis, tačiau balsavimas turėtų būti atviras ir Seime. Nėra ko dangstytis ir apsimetinėti. Su tais slaptais balsavimais mūsų politinė sistema tiesiog išsigimsta.
Matėme ne vieną atvejį, kai slaptai balsuojama dėl pretendentų į kokias nors pareigas, pavyzdžiui, teisėjų, jiems neišsakoma nė vieno priekaišto, nė vienos kritinės pastabos, net neužduodama nė vieno nepatogaus klausimo, į kurį pretendentas galbūt prasčiau atsakytų, o paskui tas žmogus nepaskiriamas arba gauna labai daug balsų prieš.
Mes, rinkėjai ir piliečiai, turime teisę žinoti, kaip balsuoja tautos atstovai. Tauta turi tai žinoti. Balsuojant slaptai sudaromos prielaidos intrigoms ir veidmainystei. Seime turi būti žmonės, turintys stuburą ir nuostatas, kurių jie nesigėdija ir kurias geba ginti. Nekalbu apie politines pažiūras, jos gali būti įvairios, tačiau jie turi turėti principus ir moralines nuostatas, ne dangstytis slapto balsavimo biuleteniu, o drįsti viešai pasakyti, kad balsavo taip arba kitaip.
Kalbu apie tai, kas JAV vadinama roll call – vardiniu balsavimu. Seime turėtų būti atvirai balsuojama dėl kiekvieno klausimo, išskyrus tuos, dėl kurių slaptas balsavimas numatytas pačioje Konstitucijoje. Tokia konstitucinė išimtis yra viena – dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Nesvarstau, pateisinama ji ar ne, tiesiog ji yra ir jos reikia paisyti.
Dėl visų kitų klausimų balsavimas turėtų būti atviras. Juk matome, kokių būna žaidimų. Beje, jų prisižiūrėjome per pastaruosius LRT generalinio direktoriaus rinkimus, kai rezultatai vis būdavo – šeši už, šeši prieš, o kas kaip balsavo, nesuprasi. Ar tos organizacijos, kurios delegavo savo atstovus į LRT tarybą, pavyzdžiui, Mokslo taryba, žino, kaip balsavo jų atstovas? Galbūt, jei žinotų, nebūtų to asmens delegavę? Juk jis reprezentuoja ne save, o jį delegavusią instituciją. Ta institucija turi teisę žinoti, kaip balsuoja jos atstovas.
Tai, kiek balsų reikia LRT vadovui atleisti, tėra detalė. Mano manymu, aštuoni balsai iš dvylikos yra protingas skaičius, juk kalbame ne apie paskyrimą, o apie atleidimą. Tokia dauguma ar kitokia, bet turi būti dauguma. O tai, kad pirminiame projekte buvo įrašytas skaičius šeši... atsiprašau, blaivus taip neparašytų. Tik pagalvokite, kas galėtų būti, jei būtų priimta tokia nuostata: šeši tarybos nariai nuverčia generalinį direktorių, o kiti šeši jį palaiko; tada tie kiti šeši gali nuversti naująjį direktorių, taip atsilygindami už tą pirmąjį nuvertimą, ir taip dar kartą, ir dar, ir dar. Būtų neišrišamas mazgas. Reikia visai nieko nesuvokti, kad siūlytum tokią pataisą.
– Ar, Jūsų manymu, LRT taryba nėra per daug politizuota? Ar joje neturėtų būti daugiau profesionalų, o gal turėtų būti ir mažesnė valdyba?
– Manau, LRT taryboje pilietinė visuomenė atstovaujama per siaurai. Persvara – politikų paskirtųjų pusėje. Galbūt galima galvoti apie kažkokius kriterijus tarybos nariams, kad politikai negalėtų įbrukti dar vieno Ignoto Adomavičiaus. Ar mes žinome, kodėl į tarybą pateko tas ar kitas narys, atstovaujantis Seimui arba Respublikos prezidentui? Kodėl joje tik keturi ne politikų deleguoti nariai, iš kurių vienas ex officio yra deleguotas Vyskupų konferencijos, – ir tai valstybėje, kuri pagal Konstituciją yra pasaulietinė ir kurioje nėra valstybinės religijos? Kur žurnalistų organizacijų atstovai? Kur verslo? Kodėl neatstovaujama istorikų, kalbininkų, politologų, teisininkų, filosofų, sociologų ir kitoms profesinėms asociacijoms, ypač atsižvelgiant į LRT misiją? Ar jos – ne pilietinė visuomenė? Jei susimylės Respublikos prezidentas arba Seimas, gal ir paskirs žurnalistą arba istoriką, o jei ne, tai ne.
Dabar LRT žurnalistai reikalauja, kad atsistatydintų LRT taryba. O kas bus paskui? Tada visa taryba bus formuojama iš naujo – ir ją formuos šis Seimas pagal tą patį modelį. Ar labai nustebtume, jei būtų paskirta visokių ignotų adomavičių? Na ne, ačiū.
Šios pataisos stūmimas – tai kelias į eskalaciją. Kas ant šio lauželio nori pasišildyti rankas? Visuomenėje susipriešinimo ir taip per daug. Nereikia jo dirbtinai didinti. Tegul nesako, kad esamas susipriešinimas bus įveiktas jį maksimaliai padidinant. Taip nebus.
Naujovė – flibustjerizmas
– Opozicija dabar bando įvairiais būdais pristabdyti tą buldozerį: boikotuoja Seimo ir jo komitetų posėdžius, išskyrus tą, kuriame pateikė per 150 siūlymų LRT įstatymo projektui. Kaip vertinate, ar tai tinkamos priemonės ir ar jos gali duoti efektą?
– Neturiu atsakymo į šį klausimą. Opozicija dirba savo darbą. Tai, ką ji daro, politikos moksle vadinama flibustjeriniu elgesiu arba obstrukcija, ir tai yra šiokia tokia naujovė Seimo veikloje. Tačiau opozicija, kai ji dar buvo ne opozicija, o pozicija, taip pat stumdė visokius buldozeriukus. Yra tiksliai į lietuvių kalbą neišverčiamas angliškas posakis: where you stand depends on where you sit.
Tai paaiškina opozicijos veikimą. Tačiau šiuo atveju jis yra toks, kurio negalima ignoruoti. Opozicija pateikė ir rimtų argumentų, nors, jei prisimintume praeitį, taip pat susijusią ir su LRT, tie, kurie dabar pasisako prieš LRT politizavimą, praeityje yra ir kitokių sprendimų priėmę. Tad nepuolu girti opozicijos, bet jos priešinimasis šiam projektui yra toks, į kurį reikia įsiklausyti, jei galvojame apie valstybės ateitį.
– Apie du trečdaliai visuomeninio transliuotojo darbuotojų nepasitiki LRT taryba, LRT generalinė direktorė siūlo jai atsistatydinti, o tada posto automatiškai netektų ir ji.
– Taryba artėja prie liepto galo. Kaip ji galės dirbti, jei du trečdaliai LRT darbuotojų savo parašais patvirtino, kad ja nepasitiki? Tai didžiulė problema. Nejaugi Seimas mano, kad bus pakeista generalinė direktorė ir viskas išsispręs? Nusileiskite ant žemės. Dar kai kas aiškina, esą gal direktorės ir nepakeis, pakeis tik atleidimo tvarką. Tai dėl ko visas šis šaršalas?
Šios pataisos stūmimas – tai kelias į eskalaciją. Kas ant šio lauželio nori pasišildyti rankas?
– Premjerė sakė, kad jei nauja tvarka nepasirodys gera, pavasarį vėl ją pakeis. Suprask, dabar atleis esamą generalinę direktorę, vietoj jos paskirs kitą asmenį, o pavasarį įstatymą vėl pakeis, kad būtų sunkiau atleisti naująjį vadovą...
– Kartais nesugebu komentuoti politikų pasvarstymų. Juose mažai racionalaus turinio. Kas turima galvoje, kai sakoma, kad jei nepatiks nauja tvarka, pavasarį ji bus pakeista? Tai kodėl jūs dabar ją keičiate neįsitikinę, kad darote gerą sprendimą? Kodėl ją reikia keisti taip skubiai? Ramiai atsisėskite, apsvarstykite visus susijusius klausimus, kurių yra daugybė, ir tik tada darykite reformas. Tai, kas vyksta, nesolidu ir nevalstybiška.
Ir pageidautina, kad dėl tų reformų būtų kuo didesnis sutarimas. Jei valdančioji dauguma nenusileis, ji gali susidurti su nuolatiniu pasipriešinimu. Politikams labai nesveika, jei žiniasklaida prieš juos nusiteikusi. Vienas jų man taip ir pasakė: žinome, kad po trejų metų mums grabas. Atrodo, vadovaujamasi nuostata „po mūsų nors ir tvanas“: pasitvarkysime, o paskui bus, kas bus.
– Socialdemokratai šio projekto priėmimą traktuoja kaip žūtbūtinę išlikimo kovą. Protestai prieš valdančiųjų buldozerį irgi neketina liautis. Kokia išeitis?
– Situacija neaprims, nes Seimo dauguma daro viską, kad ji neaprimtų. Nesu Mikalda ir nepranašausiu, bet nenustebčiau, jei būtų nueita iki streiko ar dar kokių nors drastiškų priemonių. Sunku suprasti, ką jie galvoja savo partiniuose burbuluose. Reikėtų apsiraminti ir problemas, kurių, žinoma, yra, ir nemažų, spręsti ramiai, svarstant, analizuojant ir pasveriant.
O dabar – važiuoja buldozeris. Buldozeris blogiausia šio žodžio prasme. Tame žodyje B yra didžioji. Tiesą sakant, jame visos raidės didžiosios.
Kaune protestavo jaunimas
Kauno studentų asociacija vakar pakvietė išreikšti pilietinę poziciją dėl Seime stumiamų LRT įstatymo pataisų. Jaunimo organizacijos aiškiai pasakė: „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ ir uždegė simbolines žvakutes apgailestaudamos, kad valdžios sprendimuose neliko demokratijos.
Prie protesto „Šalin rankas“ Kaune prisijungė mūsų mieste veikiančių aukštųjų mokyklų studentų atstovybės, pilietiškas jaunimas ir idėją palaikiusi vyresnioji karta. Jaunimo atstovai šių dienų įvykius lygino su
1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiais, kai žmonės gynė demokratiją ir laisvą žodį.
„Tą Sausio 13-osios naktį nedalyvavau, tik galiu įsivaizduoti, kaip viskas atrodė, tačiau mane mokė apie Lietuvos istoriją, kas tada vyko. Tai, ką matau šiandien, man visiškai atitinka tos nakties įvykių įsivaizdavimą, tik tada prieš žmones važiavo tankais, o dabar – buldozeriais. Džiaugiuosi matydama, kad mes visi vienijamės. Sveikinu jus, jūs esate pilietiški ir sąmoningi žmonės“, – susirinkusiam jaunimui sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybės prezidentė Rugilė Kriaučiūnaitė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)