Valentina Miežlaiškienė rado ekologiškos kūrybos gyslą – ji sumaniai pritaikė nepageidaujamą pašto dėžučių užpildą, iš kurio kuria grožį ir naudingus dalykus savo ir draugų namams.

Idėją parsinešė iš mugės

Daugelis šiuolaikinių reklamos leidinių netinka nei židiniui prakurti, nei kompostui, todėl dažniausiai, perskaityti ar ne, keliauja į buitinių atliekų konteinerį.

Ant stalo Valentina padeda porą keistų formų kartono iškarpų, po jomis pakiša spalvingo reklamos leidinio lapą ir pieštuku apibrėžia. Tuomet iškirptą detalę ima lankstyti tarsi armonikėlę. Tai, anot Valentinos, puiki pirštų mankšta, nes reikia lankstyti maždaug 0,5 cm pločio juostelėmis. Sulankstytą popierių dviem pirštais suspaudžia ties viduriu ir suriša siūlu – štai ir spalvotas drugelis!

„Tokius drugelius pirkau Kaziuko mugėje. Parsinešusi namo išardžiau ir dabar turiu kelias skirtingas drugelių formas“, – aiškino Valentina. Labai daug tokių popierinių drugių ji padovanojo draugams. Vieni juos kabina ant langų, kiti – virš vaiko lovelės, treti – ant Kalėdų eglutės ir kitur. Drugeliai labai tinka ir supakuotai dovanai papuošti.

„Tie drugeliai padeda man Lietuvą švarinti: juk kad ir kur pažiūrėsi – visur pamatysi vėjo blaškomus popiergalius“, – kilnią misiją atskleidė pašnekovė.

Vainikas – puošnus rėmas

Ant Valentinos virtuvės sienos kabo keli spalvingi vainikai, forma panašūs į advento vainikus. Geriau įsižiūrėjus nustembi: jie pagaminti iš buitinių atliekų.

Vainiko karkasą moteris išpjauna iš putplasčio, kurio visada lieka išpakavus įvairią buitinę įrangą. Beje, galima išpjauti ir keturkampį ar šešiakampį karkasą. Prisikarpo kvadratuko formos (3 x 3 cm ar didesnių) spalvotų medžiagų atraižų. Tuomet ima medžiagos skiautelę, duria į jos vidurį vinį ir smeigia į putplastį. Vinį renkasi todėl, kad jo galvutė platesnė nei paprasto smeigtuko ir neišplyšta pro audeklą.

„Parenkant atraižų spalvas galima išgauti įvairių jų derinių, raštų“, – aiškino Valentina, kurios dovanotus puošnius vainikus draugai ne tik kabina ant sienos, bet ir į jų vidų įdeda, pavyzdžiui, vaikų ar gyvūnų fotografijų, veidrodį ir kitų netikėtų dalykų.

Žaliavas ruošia vasarą

Aiškindama, ką ir kaip lankstyti ar karpyti, Valentina neapsieina be pieštuko, kurį imdavo iš itin originalios pieštukinės. Pasirodo, jos karkasas – tai tualetinio popieriaus kartoninė šerdelė. Ją moteris ištepa PVA klijais ir apklijuoja labai plonai nulupta ir išdžiovinta moliūgų žievele, tiksliau, jos gabaliukais. Tam tinka ir cukinijų žievė, džiovinti durnaropių sėklų maišeliai.

Moteris patikslino, kad durnaropių sėklų maišelius ji nuskina nuo augalų tik tada, kai jų viršutinis sluoksnis jau pradeda pūti. Mat džiovina tik vidinį maišelio sluoksnį.

Kartoninį ritinėlį galima papuošti bet kokiais kitais džiovintais augalais – tai priklauso nuo autoriaus fantazijos. Apklijuotą džiovintais augalais ritinėlį reiktų apjuosti (sutvirtinti) gumelėmis, pavyzdžiui, nuo metalinių dangtelių, skirtų konservuoti. Po to reikėtų sutvirtinti ir nublizginti, pavyzdžiui, apipurškiant plaukų laku. Svarbu vasarą ir rudenį nepatingėti prisirinkti įvairių spalvų ir faktūros augalų.

Makaroninis angelas

Valentinos išradingumui ir sumanumui, atrodo, nėra ribų. Šiemet jos Velykų medį puoš originalūs kiaušiniai, pagaminti iš vejapjove nupjautos, susmulkintos ir išdžiovintos žolės. Papuošalai tiktų ir Kalėdų eglutei, tik žaliava jiems gaminti reikėtų pasirūpinti tada, kai lauke – pats darbymetis.

Glėbį nupjautos ir susmulkintos vejapjove žolės ji išdžiovina ir padeda ten, kur ji nesudrėktų iki vėlyvo rudens, kai atsiranda daugiau laisvo laiko kūrybai. Prisėdusi prie rankdarbių, Valentina ima didelę saują sudžiovintos žolės ir formuoja iš jos kalėdinį ar kiaušinio formos žaisliuką, apvynioja jį pasirinktos spalvos siūlais ir viską aptepa lipalu, kuris džiūdamas nepalieka pėdsakų.

Ant taip paruošto žaisliuko moteris klijuoja dekoratyvios formos smulkius makaronus, pavyzdžiui, raideles ir skaičiukus. Iš pastarųjų galima suklijuoti kad ir sveikinimą. „Beje, iš įvairių formų makaronų galima ir ažūrinį angelą suklijuoti – tokia figūrėlė labai gražiai atrodo pakabinta lange“, – tikino Valentina.

Surenka servetėles po vakarėlio

Bene didžiausia įspūdį Valentinos kūrybos virtuvėje palieka tikri meno kūriniai, kabantys lange.

"Po vakarėlio su draugais visuomet lieka popierinių servetėlių, – pasakojimą tęsė Valentina. Ji atskiria servetėlių sluoksnius, kurių paprastai būna du: spalvotas ir baltas. Tada deda ant stalo tokio pat dydžio kaip servetėlė kepimo folijos lakštą. Tada kempine ištepa foliją lipalu, pusiau atskiestu vandeniu.

Ant taip paruoštos folijos kloja baltą servetėlę, ją vėl suvilgo skiediniu. Taip ji suklijuoja tris baltas servetėles. Trečiąją vėl ištepa skiediniu, jos pakraščiuose išdėlioja džiovintas smilgas – jos atrodo tarsi vidiniai rėmeliai.

Kuria čia ir dabar

Į aprėmintą plotą Valentina primeta įvairių spalvų siūlgalių. Tuomet uždengia šį akimirksniu improvizuotą paveikslą ketvirtąją balta servetėle ir ištepa jos paviršių skiediniu. Viskas gražiai sugula.

Po to moteris pirštais išplėšia iš spalvotos servetėlės bet kokios formos ir pageidaujamo dydžio gabaliuką ir deda jį bet kurioje kuriamo paveikslėlio vietoje, priploja „inkliuzą“ skiedinyje suvilgyta kempinėle. Galiausiai šlapia ranka lengvai nuima šį visą kūrinį nuo kepimo folijos.

Belieka jį išdžiovinti ore taip, kad džiūdamas su niekuo nesiliestų. Valentina vieną paveikslėlio kraštą smeigtukais prismeigia prie putplasčio gabalo galo ir pastumia jį ant stalo krašto taip, kad paveikslėlis nusileistų žemyn ir pakibtų ore. Kitą putplasčio galą kuo nors prislegia. Pakabintas paveikslėlis išdžiūsta maždaug per valandą. Po to jį reikia paslėgti, kad taptų visiškai lygus.

Kaunietė viliasi, kad savo darbais ji įkvėps ir kitus nebijoti eksperimentuoti kuriant darbelius iš tokių dalykų, kuriuos nė nesusimąstydami išmetame.