Iš ko pirkti karštą vandenį?

Liko mažiau nei du mėnesiai, per kuriuos turime pasirinkti karšto vandens tiekėją. Gyventojai sutrikę: iš kokių įmonių rinktis? Kol kas aišku tik tiek, kad nepasirinkus karštą vandenį tieks ir skaitiklio mokestį rinks "Kauno energija".

Siūlo vengti naujų skaitiklių

Kauno miesto gyventojai, iki šiol už vandenį mokėję "Kauno vandenims", o už jo pašildymą – "Kauno energijai", neseniai gavo "Kauno energijos" laiškus. Juose tarsi siūloma nesirinkti "Kauno energijos" karšto vandens tiekėju, nes tai nebūsiąs pigiausias apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, papildomai reikės įsirengti brangiai kainuojančius skaitiklius.

Atspausdintoje ištraukoje iš Šilumos ūkio įstatymo teigiama, kad buitiniams šilumos vartotojams numatomi keli apsirūpinimo karštu vandeniu būdai. Pirmasis – centralizuotai paruoštą karštą vandenį pirkti iš karšto vandens tiekėjo. Pavyzdžiui, jei karšto vandens tiekėju pasirenkama "Kauno energija".

Antrasis – šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo. Taip Kaune buvo iki šiol.

Trečiasis variantas – karštą vandenį individualiai ruošti jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Toks būdas galėtų būti įmanomas, jei gyventojai nuspręstų atsisakyti "Kauno energijos" paslaugų šildyti vandenį. Sakykim, pirkdami šaltą vandenį iš "Kauno vandenų", jie šildytųsi patys. Pavyzdžiui, pasistatę dujinį katilą ar įsirengę geoterminį šildymą.

Kas paskirstytų mokesčius?

"Kauno energijos" vadovas Rimantas Bakas "Kauno dienai" kartojo, kad jo vadovaujama įmonė nenori būti karšto vandens tiekėja. Todėl gyventojus jis agituoja rinktis antrąjį mokėjimo už karštą vandenį variantą, mat tai esanti istoriškai nusistovėjusi tvarka, tai būtų pigiausia.

"Tokiu atveju tarpininko, tai yra karšto vandens tiekėjo, veiklos sąnaudos ir normatyvinis pelnas neįtraukiami į gyventojams priskaičiuojamus mokesčius", – pažymima gyventojams atsiųstuose laiškuose.

"Kauno energijos" atstovai tikina, kad, pasirinkę antrąjį variantą, gyventojai mokėtų ir toliau tik už atskiras dedamąsias karšto vandens dalis: šilumos tiekėjui – už šilumą karštam vandeniui ruošti, geriamojo vandens tiekėjui – už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti.

Tokiu atveju, pasak R.Bako, jokių skaitiklių butuose nereikėtų statyti, užtektų vieno skaitiklio namo įvade.

Tačiau nekalbama apie tai, kas šiuo atveju rūpintųsi mokesčio už sunaudotą karštą vandenį paskirstymu gyventojams. R.Bako nuomone, daugiabučiuose namuose atsakomybė greičiausiai gultų ant namo bendrijos vadovo arba namo administratoriaus pečių. Šie turėtų tikrinti, kiek kuris gyventojas sunaudojo karšto vandens, ir paskirstyti butams tiek sunaudoto vandens, tiek jam skirto pašildymo mokestį. Kai kurios bendrijos ir dabar esą taip atsiskaito.

Jei galai nesueitų, pavyzdžiui, jei kas nors ne laiku arba netiksliai deklaravo skaitiklių parodymus arba tiesiog vogė karštą vandenį, bendrija arba namo administratorius turėtų spręsti, kaip padengti nuostolius.

Svarbi viso namo nuomonė

"Jei žmonės karšto vandens tiekėju pasirinks "Kauno energiją", prašysime, kad būtų statomi skaitikliai, už kuriuos kas mėnesį gyventojai mokės apie 9 litus per mėnesį", – priminė R.Bakas. Tiems, kuriems neaišku, kam būtinas šis skaitiklis, jis patarė skaityti įstatymus.

"Jei įstatymų leidėjai sukelia sumaištį, žmonės nesupranta, mes tikrai nenorime būti dėl to kalti", – pridūrė R.Bakas.

"Kauno energijos" vadovas neslėpė apmaudo, kad, gyventojams neparodžius jokios iniciatyvos, karšto vandens tiekėju automatiškai paskiriamas šilumos tiekėjas. Tiesa, daugiabučių namų gyventojai, norėdami, kad teisiškai karšto vandens tiekėja nebūtų "Kauno energija", pirmiausia turi susitarti ir priimti bendrą sprendimą.

Daugiabučio namo savininkai turi surengti viešą susirinkimą arba raštu balsuoti dėl jiems priimtino apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Jei daugiau nei pusė savininkų nusprendžia, kad nenori, jog "Kauno energija" būtų karšto vandens tiekėja, iki balandžio 1 d. "Kauno energijai" turi būti atsiųstas informuojantis apie tai raštas.

"Eiti pas žmones į butus ir statyti skaitiklius – socialiai jautrus klausimas, tai teisinis ir techninis nesusipratimas", – niūrią ateitį piešė "Kauno energijos" vadovas, nes panašu, kad jo vadovaujama įmonė vis tiek bus karšto vandens tiekėja didesnei ar mažesnei daliai daugiabučių.

Jei daugiabutis namas apskritai norėtų atsisakyti "Kauno energijos" paslaugų – ne tik šildyti vandenį, bet ir patalpas, pasak R.Bako, tai įmanoma, bet ne visur lengvai pavyktų. "Tai kainuotų daug pinigų ir pastangų", – komentavo jis.

Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Ričardas Kenstavičius:

Mes buvome pasiūlę sprendimų įrengiant papildomus skaitiklius, kuriuos finansuotų valstybė. Mano asmenine, kaip gyventojo, nuomone, žmogui nėra pasirinkimo. Laimi monopolininkas. Jei mokėtume taip, kaip iki šiol: atskirai už vandenį ir atskirai už jo šildymą, mokėtume dvigubai. Su šiuolaikine valdžia nėra ką kalbėti, ji nenori padėti žmogui. Yra tik vienas karšto vandens tiekėjas. Šiandien padaryta taip, kad gyventojas neturi pasirinkimo. Nebent visas namas turi investuoti pinigus, nusipirkti šildymo katilą ir autonomiškai šildytis vandenį.

Daugiabučius namus administruojančios bendrovės "City service" atstovas spaudai Vilius Mackonis:

Kadangi matome, kad gyventojai nori kolektyviai spręsti šį klausimą, organizuosime daugiabučių savininkų susirinkimus. Laiptinių skelbimų lentose žmonės turėtų sekti, kada ir kur galima bus susirinkti. Jokios informacijos, kad mes kaip nors būsime susiję su karšto vandens mokesčio paskirstymu, kol kas negavome, neturime jokio noro perimti "Kauno energijos" darbą.

Lietuvos energijos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vyresnysis mokslinis darbuotojas Kazys Marcinauskas:

Yra labai daug neaiškių niuansų. Visame name geriausiu atveju atsiras keli asmenys, kurie suvokia, apie ką čia kalbama. Jei manęs paklaustų, aš rinkčiausi "Kauno energiją" nežiūrėdamas į jos kainas, nes ten dirba specialistai. Jei atsiras firmelių, norinčių užsiimti tokiu verslu, jos bus nepatikimos. Namo administratoriai juk neužsiima karšto vandens mokesčio paskirstymu. Iš to laiško nematyti, kokie kiti pasiūlymai. Kodėl gyventojams siūloma rinktis iš nežinia ko? Tegu savivaldybė paskelbia visą sąrašą į šią veiklą pretenduojančių organizacijų, pateikia jų aprašą, tada žmonės galės rinktis.

Kauno pilietinės bendruomenės centro "Dainava" tarybos pirmininkė Daiva Valentaitė:

Pats pigiausias atsiskaitymo už karštą vandenį būdas – be tarpininko. Tai yra taip, kaip dabar. Kodėl už vandenį, sunaudotą karštam vandeniui ruošti, turime atsiskaityti kitaip nei už šaltą? Kodėl "Kauno vandenys" negali prižiūrėti ir šalto, ir karšto vandens skaitiklių? Apskritai Kaune su vandens skaitikliais didelė netvarka – dauguma jų pasenę, jų niekas netikrina. Žmonėms susivokti sudėtinga, mano telefonas netyla. Svarbiausia, kad žmonės nebūtų klaidinami.