Koks šeimininkas, toks ir kiemas Pereiti į pagrindinį turinį

Koks šeimininkas, toks ir kiemas

2007-04-03 00:00

Medinė varlė ant lauko akmenų baseino krašto priešinasi dirbtinių gandrų, nykštukų ar zuikučių invazijai į lietuviškas sodybas

Medinė varlė ant lauko akmenų baseino krašto priešinasi dirbtinių gandrų, nykštukų ar zuikučių invazijai į lietuviškas sodybas

Nieko nėra paprasčiau, kaip prekybos centre nusipirkti gatavą dekoratyvią tvorelę, šviestuvą, stalą su suolais ar kitą mažosios kiemo architektūros elementą ir jį pritaikyti sodybos aplinkoje. Daug mieliau yra savo ar meistro rankomis pagamintas originalus kiemo akcentas.

Vartai - vizitinė sodybos kortelė

Aleksote gyvenantis Šarūnas Gimbutis, studijavęs ir architektūrą, ir interjero bei baldų dizainą, netikėtai pasirinko medžio skulptūrą. Ši kūrybos sritis jam pasirodė arčiau širdies.

“Prie savo namo dar neįkurdinau nė vienos skulptūros. Neturiu laiko kūrybai - mėginu savaip pertvarkyti įsigyto seno namo vidų. Tik įėjimą į kiemą pirmiausiai aptvarkiau, nes vartai - vizitinė sodybos kortelė”, - įsitikinęs Šarūnas.

Iš senų plytų sumūrytoje arkoje įtaisyti iš atsitiktinai surastų metalinio rėmo ir tinklo suvirinti varteliai. Jie dar nenudažyti, bet jau traukia akį originaliu sprendimu. Suprantama, tokį įėjimą į sodybą ne kiekvienas pasidarys - reikia fantazijos, meninio skonio ir darbo nebijančių rankų.

Nedideliame kieme Šarūnas jau spėjo sumūryti baseinėlį ir užpildyti jį vandeniu. “Garantuoju, kad šią vasarą jame žydės vandens lelijos. Gailiuosi, kad per kraustymosi sumaištį neatsimenu, kur padėjau originalią didžiulę varlę. Ją sukūriau iš susipynusių medžio šaknų, rastų vaikštinėjant gamtoje. Kai ją surasiu, įkurdinsiu ant baseino krašto, apmūryto lauko akmenimis - jai ten tinkama vieta”, - tikino Šarūnas.

Bodisi sintetiniais gandrais, zuikiais ir nykštukais

Anot pašnekovo, vaikštinėjant upių ar ežerų, marių pakrantėmis, galima rasti unikalių, nieko nekainuojančių gamtos kūrinių. Tereikia juos pritaikyti savo būste ar kieme. Tuo nesunku įsitikinti pasižvalgius po originaliai kuriamą Gimbučių seno pertvarkomo namo interjerą.

Daugybė Šarūno medžio skulptūrų, originalių suolų puošia miesto pakraščio gyvenviečių sodybas, kurių šeimininkai bodisi tokiomis puošmenomis kaip ryškiaspalviai nykštukai, gandrai, zuikiai ir kiti gyvūnai. “Man negera darosi pamačius tokias svetimas mūsų sodyboms puošmenas. Deja, lietuviai jas įkurdina nusižiūrėję į kai kurių Europos šalių sodybas. Mums turėtų būti svetima tokia kičinė puošyba. Beje, aš nesu ir liaudies meno šalininkas. Turiu savitą požiūrį į medžio skulptūras, tačiau dažnai jų meninį sprendimą padiktuoja užsakovo skonis”, - sakė pašnekovas.

Anot Šarūno, užsakovų prašymai kartais būna labai netikėti. Štai vienas užsakovas paprašė kurio nors pagonių dievų skulptūros. Kad ir kokius variantus skulptorius siūlė, užsakovui vis netiko. Pagaliau sumanė išdrožti dievą užsakovo veidu - įtiko. Vėliau paaiškėjo, kad galutinis skulptūros paskyrimo punktas - kapinės. Štai kaip būna su užsakymais sodybai puošti, tačiau skulptoriaus tai netrikdo, nes iš tiesų yra pastatęs ne vieną medžio paminklą ir kapinėse.

Ar atgis piršlybos prie šulinio?

Etnologė Gražina Kadžytė tvirtina, kad dar ne taip seniai lietuviai puošdavo sodybas išlakiais kryžiais. Ilgai gajus šis paprotys buvo Aukštaitijoje. Ypač tose sodybose, iš kurių sūnus išėjo į kunigus. Vidurio Lietuvos sodybose statydavo koplytstulpius, o Žemaitijoje - žemas koplytėles, prie kurių buvo lengva prieiti, atidaryti, papuošti. Suvalkijoje, kuri mažiau šiuo požiūriu etnologų tyrinėta, sodybose taip pat buvo populiarūs kryžiai.

“Kita būtina senųjų sodybų puošmena - diemedis, kurio šakelės tapdavo pagrindine žolynų puokštės kompozicine ašimi. Diemedis buvo sodinamas arba prie sodybos vartų, arba namo palangėje, arba šalia kryžiaus. Suprantama, svarbus kiemo akcentas - šulinys, be kurio seniau buvo neįsivaizduojama sodyba. Dekoratyviniai šuliniai statomi ir dabar, nors jokių piršlybų, kaip anksčiau, prie jų jau nevyksta”, - sakė etnologė.

Beje, suolai senose lietuvių sodybose nebuvo itin populiarūs. Juk pavakaroti ką nors švenčiant buvo galima, pavyzdžiui, prieklėtyje - atviroje, pakylėtoje nuo žemės erdvėje prie klėties. Juokingai atrodo prie modernių miestiečių namų pastatytas senas vežimas, brikelė, girnapusė ar vežimo ratas. Toks kaimiškas stilius mieste tikrai nedera - jis tinka kaimo tipo sodyboje.

Ką pasirinksime savo kiemui puošti, priklausys nuo mūsų poreikių, skonio, sumanumo ir dabarties bei praeities tradicijų vertinimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų