Komunalininkams — detektyvų vaidmuo Pereiti į pagrindinį turinį

Komunalininkams — detektyvų vaidmuo

2007-11-12 00:00

Lietuviams nestinga išradingumo, kaip sumažinti sąskaitas už patogumus būste

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuviams nestinga išradingumo, kaip sumažinti sąskaitas už patogumus būste

Nelegaliai įsirengti grindų šildymą nuo bendro „gyvatuko“, koreguoti vandens, dujų ar elektros skaitiklių rodmenis, naudotis bendra elektra ir už ją nemokėti – tai gana įprasti lietuvių išradimai, kaip taupyti savo pinigus. Visuomenėje tai net nelaikoma vagyste. Nes įsivaizduojama, kad tai daroma didelį pelną gaunančių įmonių sąskaita. Tačiau iš tikrųjų tokie apsukruoliai daugeliu atvejų vagia iš kaimynų kišenės.

Išlaidos – visiems po lygiai

Karštą vandenį ir šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ dažniausiai gali tik įtarti apie vagišius. Pasak Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojo Balio Stulpino, atskleisti ir įrodyti vagystę gana sunku.

Šiluma – viena brangiausių komunalinių paslaugų, ji ir sunkiausiai apskaitoma. Todėl dažniausiai statomas vienas šilumos apskaitos prietaisas visam daugiabučiui namui. Gyventojai moka pagal bendro skaitiklio parodymus, mokestis paskirstomas pagal buto plotą.

„Kauno energija“ patiria nuostolių tik tada, kai bandoma suklastoti bendro apskaitos prietaiso skaičius. Pasitaiko, kad bandoma iškreipti ir įvadinio skaitiklio rodmenis. Pažeidžiamas tam tikras kabelis, ir sutrinka rodmenys, kokios temperatūros vanduo patenka į namo šildymo sistemą. Pasak B.Stulpino, įtarimas dėl vagystės kyla tada, kai namas sunaudoja nepagrįstai mažai šilumos energijos.

 „Kauno energijos“ atstovo žiniomis, nesąžiningi vartotojai dažniau apvagia ne įmonę, o savo kaimynus. Antai įrengiamas grindų šildymas vandeniu. Tokia sistema prijungiama prie vadinamojo gyvatuko. Taip pasielgęs buto šeimininkas tik šiek tiek brangiau moka už šildymą – išlaidos dalijamos viso namo gyventojams, nes gyvatukų suvartotą šilumos energiją fiksuoja įvadinis skaitiklis.

Vagia ir tie, kurie įvairiomis priemonėmis stabdo karšto vandens skaitiklius. Šie vartotojai moka mažiau, nei priklausytų, o už sunaudotą šilumą priversti mokėti viso namo gyventojai. Beje, kai gyvatuko vanduo papildomai cirkuliuoja vamzdžiais po kieno nors grindimis, kaimynams atiteka vėsesnis vanduo.

„Apvogtieji turėtų patys rūpintys, kaip teisinėmis priemonėmis nubausti vagį“, – teigė „Kauno energijos“ atstovas. Tačiau jis negalėjo pasiūlyti efektyvaus būdo atskleisti nesąžiningiems kaimynams. Pasak B.Stulpino, dėmesį reikia atkreipti tada, kai po remonto kieno nors bute ima blogiau cirkuliuoti karštas vanduo, nukrenta temperatūra, padidėja sąskaita už šildymą. Tada reikia pamėginti patekti į įtariamojo butą ir patikrinti, ar pas jį nešyla grindys. Po to telieka veikti pagal teisės aktus ir išsireikalauti atlyginti nuostolius.

Sukaupė ekspoziciją

Šaltą vandenį tiekianti bendrovė „Kauno vandenys“ yra sukaupusi vandens apskaitos prietaisų ekspoziciją. Joje matyti, kokias „kankinimo“ procedūras tenka ištverti skaitikliams, kad tik nesisuktų rodyklės pro juos tekant kubiniams metrams vandens. Vienus prietaisus bandyta suspausti, kitus badyti smailiu daiktu, trečius – deginti.

Įmonės „Kauno vandenys“ direktorius Vilius Burokas tikino, kad mėginimai mechaniškai paveikti skaitiklių rodmenis anksčiau ar vėliau išaiškėja, nes lieka akivaizdžių požymių. Per mėnesį nustatoma dešimtys šalto vandens vartotojų, pažeidžiančių skaitiklius. Už pusę metų mokesčiai tokiam gyventojai skaičiuojami ne pagal skaitiklio rodmenis, o pagal vandens sunaudojimo normą. Kartais galima užsitraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

Tiesa, senesnės gamybos skaitiklius galima stabdyti jų nesugadinant – tiesiog pridėjus magnetą. Tačiau naujesnės gamybos prietaisai magnetui nejautrūs.

Pasitaiko ir itin taupių, kantrybės nestokojančių vandens vagių. Jie dienų dienas po lašelį renka vandenį į indus. Mat senesnės gamybos skaitikliai dažniausiai neužfiksuoja vandens lašėjimo.

Anksčiau gyventojai skaitiklius statė savo lėšomis ir privalėjo juos keisti ar bent tikrinti jų patikimumą kas ketverius metus. Tačiau gyventojai to nedarė. Neseniai įsigaliojus naujiems teisės aktams, vandenį tiekiančios įmonės turės savo lėšomis sumontuoti butuose naujus skaitiklius, jie bus vandenį tiekiančios įmonės nuosavybė. Tiesa, apskaitos prietaisų įrengimas gyventojams kainuos. Neatsižvelgus į sunaudoto vandens kiekį bus renkamas papildomas pastovus mėnesinis mokestis – 3,84 lito vienam butui.

Nauji šalto vandens skaitikliai visuose Kauno daugiabučiuose turėtų rastis per ketverius metus. V.Buroko žiniomis, Kaune jų yra apie 150 tūkstančių.

Elektros laidų klasta

„ Pastebėjai vagiant elektros energiją, laidus ar plėšiant elektros skydinę? Netylėk! Informuok nemokamu pasitikėjimo telefonu“. Tokiu šūkiu vartotojus pasitinka elektrą skirstanti bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“ („VST“). Šios įmonės Vidaus kontrolės departamento vyresnysis specialistas Mindaugas Karalius tikino, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėjo elektros energijos vagysčių, tačiau šis reiškinys nėra visiškai išnykęs.

Tradicinė elektros energijos vagystė – tiesioginis prisijungimas prie elektros laidų apeinant apskaitos prietaisus, pavyzdžiui, nuo oro linijų. Tai būdinga individualiems namams, sodyboms.

Gyventojai taip pat randa būdų, kaip paveikti elektros apskaitos prietaisus. Kartais skaitiklis išardomas, jo rodmenys mechaniškai atsukami atgal. Tačiau, pasak M.Karaliaus, tai atskleisti nesunku, nes paprastai būna pažeidžiamos apsauginės plombos. Beje, pastaruoju metu pradėti diegti elektroniniai apskaitos prietaisai. Taigi juos įveikti vagišiams bus kur kas sunkiau, nei senuosius.

Pasitaiko, kad daugiabučių namų gyventojai vagia elektrą prisijungę prie elektros laidų, tiekiančių energiją bendroms patalpoms apšviesti. Tokiu atveju už vagiamą elektrą sumoka namo gyventojai.

Pasitaiko, kad vienas kaimynas vagia tiesiogiai iš kito kaimyno, prisijungęs prie jo laidų. Apie vagystę galima įtarti pastebėjus, jog nepagrįstai išaugo skaitiklio parodymai.

Pagal elektros naudojimo taisykles kiekvieno vartotojo apskaitos prietaisai turi būti patikrinti bent kartą per metus.

Nustačius elektros energijos vagišių, jam tenka atsiskaityti ne pagal skaitiklio rodmenis, o pagal nustatytą vidutinį elektros sunaudojimo kiekį. Tokiu atveju, pasak M.Karaliaus, sumos būna nemenkos.

Rizikuoja sukelti sprogimą

Ieškodami nesąžiningų vartotojų bene daugiausiai triūsia gamtinių dujų tiekėjai. Bendrovės „Lietuvos dujos“ Vartotojų skyriaus viršininkas Virgilijus Budrevičius pasakojo, kad dujas dažnai vagia tie, kurie jomis šildo namus bei vandenį. Tradiciniai būdai tai padaryti – gadinti apskaitos prietaisus arba įrengti apylankos linijas.

Gamtines dujas tiekianti įmonė dabar jau turi įsigijusi geologinį radarą, kuris aptinka betone, po žeme esančius vamzdžius, įvairias ertmes. Tai padeda aptikti apylankos linijas, pro kurias dujos keliauja į namą aplenkdamos apskaitos prietaisus. Įtarimų sukelia dujomis savo namus šildantys vartotojai, kurie sunaudoja jų per mažai. Pasak V.Budrevičiaus, 200 kv. m namas vidutiniškai per metus sunaudoja 2300-2500 kub. m gamtinių dujų.

Mažiau dujų gali sunaudoti nebent tie, kurie naudoja alternatyvų kuro šaltinį, pavyzdžiui, malkas. Jei šeimininkas tvirtina, kad papildomai šildosi kietu kuru, o krosnis šalta, prie malkinės nematyti pėdsakų, tai paskatina toliau ieškoti apgaulės.

Pasak V.Budrevičiaus, dujų vagysčių mastais kitus didmiesčius lenkia Kaunas. Tačiau gadinti skaitiklius bene labiausiai mėgstama Panevėžyje. Čia gana įprasta pažeisti plombas, pasidarbuoti išardytuose skaitikliuose. Po to uždedamos naujos plombos, kurių galima įsigyti kad ir turguje. Šių darbelių paprastai imasi buvę dujininkai ar šaltkalviai. Taip apdorotuose skaitikliuose dalis dujų prateka pro tuščią ertmę – tai tarsi apylankos linija pačiame apskaitos prietaise, kuriame apskaitomos ne visos sunaudotos dujos.

Yra ir kitokių būdų paveikti skaitiklius. Kartais į jų vidų kišamos įvairios medžiagos norint sustabdyti skaitliuko dantračius. Kai tai atlikta labai juvelyriškai, plika akimi sunku pastebėti. Būtent todėl inspektoriai būna apsirūpinę padidinamaisiais stiklais ir kitomis priemonėmis.

Kartą Šiauliuose 8 val. ryto į vienus namus atėjęs inspektorius pamatė, kad nuo dujų įvado į namą nuimta sklendė ir užmauta guminė žarna. Ji net pūtėsi nuo dujų srauto. Paaiškėjo, kad šeimininkai kiekvieną naktį dujas į namą leisdavo pro guminę žarną, o rytais vėl uždėdavo sklendę.

„Lietuvos dujų“ atstovams ne paslaptis ir tai, kad bene kiekviename didmiestyje yra žmonių, kurie nelegaliai teikia skaitliukų rodmenų atsukimo paslaugą. Jų užmokestis – pusė pavogtų dujų kainos. Tačiau dujininkams kol kas nėra pavykę sučiupti tokių „specialistų“.

Kai kurie vartotojai sugalvoja unikalių, tačiau nemokšiškų būdų, kaip atsukti dujų skaitiklius. Jie netgi rizikuoja sukelti sprogimą. Pavyzdžiui, vienas gyventojas prisipažino su dulkių siurbliu pūtęs į prietaisą orą, kad šis suktųsi atgal.

Pernai bendrovė „Lietuvos dujos“ nagrinėjo 479 neteisėto gamtinių dujų vartojimo atvejus, priskaičiuota žala sudarė iki 128 tūkst. litų. Pažeidėjai turi ne tik atlyginti žalą, bet ir sumokėti už naują skaitiklį bei jo prijungimą. Tai sudaro apie 300 litų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų