Anksčiau neleido, dabar jau nereikia. Taip būtų galima pasakyti apie projektus, kurie jau seniai galėjo įsilieti mieste, tačiau vilkintas derinimo procesas neleido to padaryti. Kilus ekonominei krizei, plėtotojai patys atideda planus įgyvendinti sumanymus.

Projektai įstumti į krizę

"Nesuprantu, kodėl niekas apie tai nešneka. Netobuli teisės aktai kuria tikrą chaosą. Kur matyta, kad gauti sąlygas kanalizacijai įrengti savivaldybėje trunka pusę metų", – pykčiu netvėrė kaunietis architektas Gintautas Natkevičius.

Jo įsitikinimu, dėl suveltų teisės aktų daugybė gerų, didelių projektų pavėlavo, nebuvo įgyvendinti iki krizės. Vienas tokių objektų – jo paties prie Nemuno suprojektuotas dangoraižis, kuriam reikalingas detalusis planas buvo tvirtinamas ilgiau nei metus. Dabar neaišku, ar savininkai jį statys.

"Ne ekonominė krizė kalta, o įstatymų bazė, kuri yra antikomercinė, diskriminuojanti statytojus. Verslininkas, norintis kažką žūt būt padaryti, laikomas tautos priešu, tarsi švaistytų kažkieno pinigus. Žmonės klysta galvodami, kad architektas sėdi ir kuria. Sėdime susikibę rankomis su klientais, kaip kokie desantininkai, ir glaistom ambrazūras", – negalėjo tylėti G.Natkevičius.

Jis pastebėjo, kad dabar yra aukso amžius trečiosios šalies "skundikams".

"Antai plėtojamas 70 mln. litų vertės objektas. Koks nors žmogelis paskundžia, kad neva statytojai pažeidė jo interesus, ir tąso investuotojus po teismus. Jei kas nors nukrypo 5 cm į šalį, darbai stabdomi metų metais, bylinėjamasi", – pavyzdį pateikė architektas.

Užstrigo dėl erkerių

Kitas Kauno architektas Gintaras Balčytis antrino, kad statybų srityje dažnai pasitaiko, jog vienas poįstatyminis teisės aktas prieštarauja kitam, atskirų institucijų atstovai nežino, kaip iš tikrųjų turi būti. Architekto nuomone, su statyba susijusius įstatymus reikėtų peržiūrėti iš esmės, jie turi būti paprasti ir visiems aiškūs.

"Visi poįstatyminiai aktai turėtų atitikti pagrindinį – Statybos įstatymą. Deja, taip nėra. Teisinė bazė statybų projektavimo srityje yra labai sudėtinga, bet nuo pažeidimų ar nuo nekokybiškos architektūros ji nesaugo", – apgailestavo G.Balčytis.

Verslininkai, suplanavę kažką statyti, nė neįsivaizdavo, kad detaliojo plano rengimas gali užtrukti kelerius metus. Per tokį laikotarpį finansavimo sąlygos pasikeitė, projektams iškilo grėsmė žlugti.

"Vieno projekto ir mes niekaip negalime įgyvendinti – tai daugiabutis namas Spaustuvininkų gatvėje. Tiek Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, tiek Kultūros paveldo departamentas palaimino netradicinį sprendimą – iš fasado išsikišusius erkerius. Tačiau iš Kauno apskrities viršininko administracijos neįmanoma gauti leidimo iškišti erkerius virš šaligatvio", – komentavo autorius. Jis tiki, kad erkeriai – išsikišusi iš fasado plokštumos pastato patalpos dalis – praturtintų miesto architektūrą, juolab kad Kaune yra daug pastatų su virš šaligatvio išlindusiais balkonais. "Kažkodėl vieniems tai leidžiama, kitiems – ne", – pridūrė architektas.

Jei ne tokie kliuviniai, namas būtų buvęs pradėtas statyti prieš metus. Dabar užsakovai, nemažai investavę į sklypą ir projekto rengimą, nežino, kaip toliau elgtis.

Lygina su Rumunija

"Dažnai žmonės klausia: kodėl nieko Kaune neprojektuojate, nestatote? Kai tik priimami sprendimai kažką statyti, visuomenė pradeda ilgai diskutuoti. Lietuviams kartais trūksta racionalumo, kai reikia priimti sprendimus. Racionalumo trūksta ir mums, architektams, vertinantiems kolegų projektus", – pabrėžė architektas Algimantas Kančas.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą sudaro dvidešimt narių. Architektas pastebėjo, kad dažnai kolegos į tą patį darbą žiūri skirtingai. "Kūryba yra individualus dalykas, pasąmonėje kiekvienas įsivaizduoja, kad padarytų geriau ir pageidauja, kad būtų šokama pagal jų melodiją. Nepatvirtinus projekto viename tarybos posėdyje, reikia ruoštis kitam – taip projektas vilkinamas mėnesius", – pasakojo architektas.

Į panašią duobę pakliuvo ir vadinamasis "Merkurijaus" projektas. Buvusios universalinės parduotuvės pastatą įsigiję užsienio investuotojai jo vietoje tikėjosi netrukus pamatyti naują pastatą. Tuomet dar nebuvo taip sudėtinga gauti paskolą iš banko.

Sprendimų vilikinimas, A.Kančo žodžiais, stebina užsieniečius. Šie Lietuvos įstatymus lygina su Rumunijos, kur taip pat stinga aiškumo.

"Kaunas gana priklausomas nuo centrinės valdžios, kuri peržiūri arba kontroliuoja miesto savivaldybės priimamus sprendimus. Miestas nori pokyčių, o centrinė valdžia į viską žiūri priekabiai", – kalbėjo architektas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinis miesto tvarkymo dokumentas – Bendrasis planas – jau yra pasenęs, neatitinka poreikių. A.Kančo žiniomis, šiuo metu yra pateikta pusantro šimto prašymų jį pakeisti. Tai reiškia, kad daug statybų projektų negali būti pradėti vykdyti dėl netobulo teisės akto.