Milijonas litų. Tiek bus išdalyta valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkams kaip kompensacija už restauracijos darbus.

Ši valstybės skirta parama atiteks bažnyčias, vienuolynus, privačius dvarus ir vertingus interjerus atgaivinusiems šeimininkams.

Valstybės skirtas kompensavimas už privačiomis lėšomis prikeltą kultūros paveldą Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį. Pernai buvo skirta per 600 tūks. litų, šiemet suma pasiekė milijoną. Parama skirta kultūros paveldo objektams, kurie yra prieinami ir atviri visuomenei, atgaivinti pagal būtinus paveldo išsaugojimo nuostatus.
Tačiau ne visi kultūros paveldo objektų valdytojai, investavę savo lėšų, gaus valstybės paramos. Kai kurių, pateikusių paraiškas Kultūros paveldo departamentui, laukė nusivylimas. Kompensacija neskirta, nes darbai atlikti nesilaikant griežtų paveldosaugos reikalavimų.
„Valstybė yra įsipareigojusi grąžinti pinigus, jei paveldo objektas yra restauruotas pagal projektą, dirbo kvalifikuoti specialistai, jiems buvo mokama oficialiai“, – tvirtino Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius.
Departamento vadovas sako, kad norinčiųjų gauti kompensacijas šiemet buvo kur kas daugiau nei pernai. Praėjusiais metais netrūko abejojančiųjų, ar įdėtas lėšas pavyks atgauti, todėl kompensaciją teko tiesiog siūlyti.
Tačiau ir toliau kamuoja tos pačios bėdos – ne visi objektai atnaujinti tinkamai. Jų savininkai taupydami lėšas dažnai ne restauruoja, o tiesiog remontuoja, samdo ne specialistus, bet tik statybų pradžiamokslį varčiusius žmones. Taip paveldo objektai praranda autentiškumą, jie iškraipomi, netenka savo vertingųjų ypatybių.
Vienas įspūdingiausių pastaruoju metu restauruotų objektų – Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis. Buvusiame vyrų vienuolyne restauruoti sieninės tapybos fragmentai ir vienas svarbiausių kultūros paveldo objektų – gynybinės miesto sienos dalis. Pastarajai grėsė pavojus sunykti. Siena buvo apirusi ir kėlė rūpesčių, kaip ją išsaugoti.
Kultūros paveldo departamento dėmesio sulaukė ir kiti Vilniaus centre esantys reikšmingi istorijos, architektūros, meno objektai.
Kompensuota ir dalis Vilniuje, Trakų gatvėje, esančios Pranciškonų bažnyčios šešių medalionų atkūrimo, Suzinų koplyčios stogo restauravimo išlaidų.
Valstybės paramos sulaukė ir Renesanso epochos pasididžiavimas – Šv. Mykolo bažnyčios vartai-varpinė. Kompensuotos lėšos, už kurias buvo atkurta sieninė tapyba. Ji tikrai trauks miestelėnų ir jų svečių akis, nes šioje vietoje, šalia Šv. Onos bažnyčios, nuolat būriuojasi gausybė turistų.
Valstybės parama skirta vienam privačiam dvarui atnaujinti. Kompensaciją už restauravimo darbus gaus Žeimių dvaro, esančio Jonavos rajone, savininkai.
Pirmą kartą kompensuotos lėšos, skirtos atkurti kultūros paveldo objektų interjerams. Noras matyti gyvenimui prikeltą istorinių pastatų vidų pranoko lūkesčius. Senuoju grožiu akinamai suspindo dviejų sostinės senamiesčio pastatų interjerai. Jie atkurti Pilies gatvės 22-ame name, kur kadaise veikė Medicinos kolegija, ir kampiniame Vilniaus ir Islandijos gatvių pastate. Pastarasis, populiariai vadintas „Epštein namu“, kurį laiką priminė vaiduoklį. Šio pastato, kuriame ketinama įkurti biurus ir kontoras, interjeras atkurtas ypač kruopščiai, atlikti išsamūs istoriniai tyrimai.
Valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkymo darbų, jų projektavimo ir tyrimų išlaidų kompensavimo sistema veikia dar tik antrus metus. Viena svarbių sąlygų – panaudotos privačios lėšos savininkams grąžinamos, jei šiuos objektus laisvai gali lankyti visuomenė. Kompensavimo sistema skatina atlikti brangiai kainuojančius istorinius tyrimus – kompensuojami visi tam išleisti pinigai.
Visas įdėtas privačias lėšas gali atgauti ir interjerus, sieninę tapybą restauravę paveldo objekto savininkai. Kiti darbai kompensuojami iš dalies iki 50 proc.