Rūpi mūsų aplinka

„Kūryba mane lydi nuo mažų dienų. Į savo gaminius įpinu savo mintis, energiją, nuotaikas. Leidžiuosi su savo meno mūzomis į spalvingą ir nenuspėjamą kūrybos pasaulį“, – sako Asta.

Kuria ji daug ką: hamakus, kilimus, dekoratyvines pagalves, sėdmaišius, įvairias funkcionalias interjero detales, rankines, maišelius. Pagrindinis moters tikslas – kurti taip, kad šiukšlių liktų kuo mažiau.

„Tvarumas man svarbus tiek kūryboje, tiek namuose – pradedant nuo produktų įsigijimo, atliekų rūšiavimo ir baigiant žmonių skatinimu rinktis tvaresnius produktus, – sako pašnekovė. – Žodis „tvarumas“ pastaruoju metu šiek tiek nuvalkiotas, gana daug verslų vartoja jį tiesiog tam, kad pritrauktų vartotojus. Ne visi ir supranta, ką reiškia tas tvarumas. Man tvarumas – ne tik perdirbimas, bet ir gaminiai, sukurti su kuo mažiau atliekų. Tai žiedinė ekonomika: žmonių skatinimas panaudoti naudotą, dalytis. Tiesiog rodau savo pavyzdžiu, pradedu nuo savęs ir savo šeimos ir skatinu aplinkinius tai daryti.“

A.Gegužė realistė – gyventi visiškai tvariai vargu ar pavyktų, ypač kaime, kur parduotuvėse tikrai nenusipirksi sveriamų produktų į savo daugkartinius maišelius. Tačiau tai, ką tik įmanoma, jos šeima stengiasi panaudoti dar kartą. Vaikams ir sau ji jau daugelį metų stengiasi pirkti dėvėtus drabužius ar gauna juos iš draugų, pažįstamų, tad tikrai mažai perka naujų, o savo vaikų išaugtus ar nenešiojamus atiduoda kitiems. Šeimos kaimynė neria kilimus iš nebenešiojamų trikotažinių drabužių atraižų, tad ir jai daug kas nukeliauja, dar kartą panaudojama. Savo mažametes dukras Jorę ir Adelę moko, kad prieš įsigyjant daiktus reikia pagalvoti, ar tai nebus tiesiog trumpalaikis džiaugsmas, kuris greitai pavirs į šiukšlę. Jos pačios kūriniai klientams visada keliauja tik sudėti į perdirbamas ar iš jau naudotų medžiagų pagamintas pakuotes.

Paskirtis: Astos namuose hamakai – ne tik interjero detalė. Tai namų traukos vieta tobulam poilsiui, o mažiesiems – žaismingos, jaukios ir saugios sūpynės / A. Gegužės asmeninio archyvo nuotr.

Kas ją pačią paskatino susimąstyti apie tvarumą? „Tai kažkaip savaime atėjo į mano gyvenimą, – sako pašnekovė. – Kai nuvažiuoji į miestą ir pamatai daugybę tų perpildytų šiukšlių konteinerių, darosi baisu. Tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje, išmetama gausybė drabužių, karaliauja greitoji mada. Norime švaresnės aplinkos – pradėkime nuo savęs. Juk vartotojai, o ne pramonė yra didžiausi gamtos teršėjai. Todėl stengiuosi bent jau pati prie to neprisidėti. Koks pats esi, tokius žmones ir pritrauki, todėl mano aplinkoje daug žmonių, kurie mąsto panašiai.“

Rado, kur panaudoti

Asta pasakoja seniai dirbanti su džinsu ir vis ieškodavo kažkokio būdo, kaip kuo daugiau nešioto šio audinio panaudoti, kad kuo mažiau jo būtų išmetama. Taip atrado, kad džinsai labai tinka hamakams gaminti.

„Pirmą hamaką iš džinsų pagaminome su jaunėle sese, kai gimė mano pirmagimė, prieš devynerius metus, – sako pašnekovė. – Tiesiog buvome nusipirkusios parduotuvėje sėdimą hamaką, tačiau jo audinys suplyšo dar neįpusėjus vasarai. Taigi nusprendėme hamaką atnaujinti. Po ranka jokio tinkamo audinio neturėjau, bet spintoje gulėjo daug nebereikalingų džinsų. Tiesiog suplėšėme juos į juostas, susiuvome, ir tas atnaujintas hamakas po mūsų ąžuolu kabėjo dar trejus metus visais metų laikais – tiek žiemą, tiek vasarą, rudenį ir pavasarį, saulei šviečiant, lietui lyjant, sniegui sningant. Tik po trejų metų aš jį nukabinau, nes jau vienoje vietoje įsiveisė pelėsis, audinys vietomis pabluko. Tada ir supratau, kad džinsas yra be galo tvirtas ir labai tinka hamakams, taip pat naudoti lauko sąlygoms, nes jis gana greitai išdžiūsta ir ilgai neplyšta.“

Vieta: leisti laiką A. Gegužės kurtuose hamakuose iš džinsų mėgsta tiek ji pati, tiek dukros / A. Gegužės asmeninio archyvo nuotr.

Po kurio laiko kaimynė paprašė pagaminti ypatingą dovaną įkurtuvėms – hamaką. Vėliau Astos vyras paskatino ją su hamakais dalyvauti mugėje – moteris pamatė, kad daug žmonių susidomėjo tuo, ką jį kuria. Tada ėmė gaminti hamakų dar daugiau. Taip greitai sunaudojo ne tik savo šeimos, bet ir savo draugų džinsus, net pritrūko. Tada gimė idėja paraginti visus Lietuvos žmones nebereikalingus džinsus atsiųsti jai, kad iš jų pasiūtų hamaką jiems arba kitiems žmonėms. Dabar jau tie nešioti nebereikalingi džinsai į Astos namus antram gyvenimui keliauja iš visos Lietuvos.

Šiais metais kūrėja užsibrėžė tikslą – iki 2022-ųjų pabaigos perdirbti 365 poras džinsų. Sako, visai neblogai sekasi. „Truputį atsilieku nuo grafiko, bet kiek atsiliksiu šiuo metu, tikiu, rudeniop pasivysiu“, – sako pašnekovė.

Padaryti galima daug ką

Vienam hamakui reikia mažiausiai šešių porų suaugusio žmogaus džinsų. Tiesa, ne visi džinsai tinkami hamakams: tie, kuriuose daug elastano, netinka, nes jie netvirti. Iš netinkamų hamakams siūti Asta gamina maišus tiems hamakams supakuoti. „Nė vienas mano hamakas neiškeliauja pas klientus suvyniotas į plastiką, – sako kūrėja.  – Aš pagalvoju ir apie tai, kad žmogus dažnai nori nusikabinti hamaką vasarai pasibaigus, jį kažkur padėti. Todėl pasiuvu ir pagalvei, ir hamakui maišus, tam irgi naudoju džinsus ir audinių atraižas.“

Džinsų Astai prireikia ir vedant edukacijas mokiniams ar suaugusiesiems džinso perdirbimo tema – dalyviams labai smagu žaisti su džinsu ir išlaisvinti kūrybą.

„Iš džinsų galima labai daug ką padaryti: esu ir pagalves siuvusi, ir sėdmaišius gaminusi, ir įvairius krepšius. Tikrai fantazija beribė, praktiškai viską galima pasiūti iš džinso, kaip ir iš kitų audinių“, – sako pašnekovė.

Netinkamus hamakams džinsus kūrėja kartais plėšo į juosteles ir iš jų neria kilimus. Pirmąjį džinsinį kilimą nunėrė prieš trejus metus ruošdamasi savo gaminių fotosesijai. Sako, tiesiog norėjusi sukurti kažką gražaus ir panaudoti nuo hamakų likusias džinsų atraižas, kurių ranka tiesiog nekilo išmesti. Nunėrė, ir nenusivylė, nes toks kilimas labai lengvai prižiūrimas – jį tiesiog reikia išskalbti skalbimo mašinoje, jis sunkus, todėl saugu turint vaikų, gana minkštas ir malonus liesti.

Prieš kurį laiką Astai kilo mintis, kad hamakams gaminti puikiai tinka austos lovatiesės. „Kas kartą prisiliesdama prie rankomis austos lovatiesės jaučiu kažkokią kitokią energiją, – sako ji. – Šiandien žmonės retai lovatieses tiesia ant lovos ar ant sofos, nes daug kam netinka prie interjero, bet pasiūtas iš jos hamakas gali pasitarnauti kaip interjero detalė, sukelianti sentimentų. Tad jei netiesiame šių lovatiesių ant sofų ar lovų – galime prikelti jas antram gyvenimui hamakuose. Tai puikus būdas parodyti savo vaikams, ką mokėjo mūsų močiutės, ir pagerbti tuos jų kūrinius.“

Universalu: hamakas tinka ir terasoje, ir lauke, ir kambaryje /A. Gegužės asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, pastaruoju metu kūrėja sulaukia prašymų pasiūti hamakus ir iš naujų audinių. Tada ji renkasi Lietuvos įmonės „Audėjas“ audinius, jų yra išbandžiusi daugybę ir žino, kad jie yra tvarūs, ilgai tarnaujantys.

Jaukumą kuria detalės

A.Gegužė pasakoja siūti išmokusi dar mokykloje, darbų pamokoje, tad pirmi džinsiniai darbai kaip tik tose pamokose ir buvo sukurti. Besimokydama Dailės meno mokykloje išmoko makramė virvių rišimo technikos, kuri dabar praverčia dekoruojant kūrinius ar kuriant kokias interjero detales. To ji moko ir kitas moteris. Tiesa, ir čia išlieka svarbus tvarumas – kūrėja naudoja Lietuvoje pagamintas perdirbtos medvilnės virves.

„Šiais laikais, kai atgimė bohemiškas stilius, žmonės vėl pradėjo domėtis makramė, o kadangi aš moku šią techniką, tiesiog pamaniau, kad tai labai gražiai derės su mano hamakais,“ – sako Asta.

Anot jos, makramė techniką galima naudoti labai daug kur: ir dekoro elementams, ir praktiškiems dalykams, pavyzdžiui, stiklainį dekoruoti ir naudoti daugybę kartų kaip vazą gėlėms pamerkti ar kaip žvakidę.

Meistriškumo pasiekiama dirbant, tobulėjant ir, žinoma, mylint tai, ką darai.

Ji pati sako esanti labiau praktiškų daiktų šalininkė: „Noriu įprasminti savo veiklą, kad tai, ką sukuriu, pagaminu, būtų naudojama ir naudinga žmogui. Tarkime, esu perdariusi kūdikio lopšiuką, tačiau perdariau jį taip, kad audinį galima būtų nuimti ir išskalbti. Jeigu tu riši virveles tiesiog ant rėmo ir nebus galimybės išplauti, toks lopšiukas bus labai trumpalaikis daiktas. Aš siekiu, kad daiktą galima būtų naudoti kuo ilgiau.“

Galimybės: „Iš džinsų galima labai daug ką padaryti: esu ir pagalves siuvusi, ir sėdmaišius gaminusi, ir įvairius krepšius“, –  pasakoja Asta / A. Gegužės asmeninio archyvo nuotr.

Astos manymu, kad sukurtum kažką unikalaus, reikia tiesiog bandyti, daryti. Galbūt neišeis puikiai iš pirmo karto, bet tik pabandę suprasime, kaip padaryti geriau. Jeigu pats neturi fantazijos, galima pasižiūrėti, ką ir kaip daro kiti: internete gausu pavyzdžių. Skonis ir įdirbis atsiranda bedirbant. „Patys pirmieji mano darbai irgi nebuvo ypatingi, bet meistriškumo pasiekiama dirbant, tobulėjant ir, žinoma, mylint tai, ką darai,” – sako moteris.

Paklausta, kiek laiko, turėdama šitiek veiklų, pati praleidžia hamake, patikina: „Labai daug. Mūsų namuose yra pora hamakų ir lauke kabo hamakas. Jeigu knygą skaitau – dažniausiai hamake, jeigu jis laisvas. Jeigu žiūrime kokį filmą – tai irgi dažnai hamake. Mūsų hamakai tikrai ne tik interjero detalė – tai namų traukos vieta tobulam poilsiui, o mažiesiems – žaismingos, jaukios ir saugios sūpynės”.