Svajas Žemaitijos kaime sukurti japonišką oazę pakirto negailestinga realybė. Pirminiais planais "Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai" 16 ha sklype Kretingos rajone turėjo būti įsteigtas jau pernai, tačiau iki šiol įgyvendinta vos dešimtadalis ambicingo projekto.

Be japonų – it be rankų

Jo sumanytojas – palangiškis medikas Šarūnas Kasmauskas pripažino – krizė smogė negailestingai. "Ir Valdovų rūmai jau turėjo būti pabaigti", – replikavo pašnekovas.

Praėjusį sezoną japoniškame sode plėtros darbai buvo visiškai sustoję. Vienas ryškiausių šių metų pokyčių – bonsų sodas, kuriame galima ne tik pasigrožėti unikaliais augalais, bet ir jų įsigyti.

"Pernai viską patys prižiūrėjome, rūpinomės augalais, šienavimu ir žiūrėjome, kaip bus toliau", – prisiminė Š.Kasmauskas, vis dėlto patikinęs, jog iki radikalių sprendimų neprieita.

"Nėra taip blogai, žmones į Sibirą vežė ir tai sugebėjo išgyventi, – šyptelėjęs pridūrė pašnekovas. – Juo labiau kad turime įsipareigojimų prieš tuos žmonės, kurie mus rėmė ir remia."

Pasak vyro, nuleisti rankų neleidžia ir projekto partneriai iš Japonijos. Šiuo metu Mažučiuose jų darbuojasi keturi.

"Jei nebeliktų japonų, kokia būtų prasmė – tai jau būtų nebe japoniškas sodas", – įsitikinęs Š.Kasmauskas.

Už įspūdžius – 8 litai

Pašnekovo teigimu, visi iš Japonijos atvykę vyrai dirba be jokio užmokesčio – tiesiog iš idėjos.

"Vienas japonas pardavė savo 45 metus gyvavusį verslą ir atvažiavo čia. Žmogus tiki šiuo projektu, tai yra jo kūdikis. Jis planuoja apsigyventi Lietuvoje, kad galėtų prižiūrėti sodą", – aiškino Š.Kasmauskas.

Ko gero, labiau nei sunkmetis šiuo metu japoniško sodo kūrėjams pragaištingu tapo sausra – šioje vietoje nelijo daugiau nei mėnesį.

Š.Kasmauskas baiminosi, jog stoiškai praėjusios žiemos speigus atlaikiusius augalus pakirs vasaros kaitra.

Už ekskursiją japoniškame sode tenka mokėti anaiptol ne simbolinį mokestį – suaugusiesiems po 8, o vaikams – po 5 litus. Neskubant jo teritoriją galima apžiūrėti per 10–15 minučių, galbūt antra tiek tektų užtrukti naujajame bonsų sode.

Turtų nekrauna

Nepaisant to, lankytojų čia nestinga. Kadangi "Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai" įtrauktas į "Didžiojo Baltijos žygio" per tris Baltijos šalis maršrutą, ypač daug svečių čia užsuka iš kaimyninės Latvijos.

Š.Kasmauskas neneigė, jog sulaukia ne tik palankių lankytojų atsiliepimų.

"Priekaištauja, kad "čia nieko nėra", nors dar nebūna į sodą nė kojos įkėlę. Bet neretai jau pasivaikščioję, pabendravę su mumis, žiūrėk, ir pakeičia nuomonę", – kalbėjo pašnekovas.

Japoniško sodo sumanytojas patikino, jog įėjimo mokestis – tik lašas išlaidų jūroje.

"Balansas – minusinis, o daug kas įsivaizduoja, kad čia milijonai atplaukia", – kalbėjo Š.Kasmauskas.

Kiauras dienas kuriamame japoniškame sode leidžiantis vyras teigė jau nebeprognozuojąs, kada bus įgyvendintas jo svajonių projektas – pašnekovo manymu, jei būtų pakankamai pinigų, tai padaryti užtruktų ne ilgiau nei dvejus trejus metus.

Skaičiai ir faktai

Šiandien "Dainuojančių akmenų slėnyje Madzuchai" pasodinta apie 4000 įvairių augalų, atkeliavusių iš Japonijos, landšaftą čia paįvairino apie 10 tūkst. akmenų.

Iš viso projekto įgyvendinimo metu planuota persodinti per 1700 lietuviškų medžių, taip pat apie 15 tūkst. medžių ir krūmų iš Japonijos bei panaudoti per 25 tūkst. t specialiai atrinktų įvairaus dydžio akmenų.

Sode planuota įrengti maždaug 150 vietų japoniško maisto restoraną, japoniškų pirčių kompleksą bei viešbutį.

Japoniško sodo teritorijoje iškilo ir keletas pastatų, kurie vis dar stūkso neįrengti. Pirminiu sumanymu jie turėjo tapti poilsinėmis, vėliau šios namelius planuota parduoti, o gautus pinigus investuoti sodui kurti. Projekto sumanytojo teigimu, šiuo metu vėl sugrįžta prie pirminės idėjos pastatus nuomoti kaip poilsines.