Švelniai violetiniais žiedais pražystančių levandų kartokas aromatas ne vienam primena vaikystę – kai vos pravėrus spintos duris maloniai pakutendavo nosį.

Žinojo Hipokratas

Nuo seno šio augalo žiedynai ar eterinis aliejus daugelyje namų buvo bene populiariausia priemonė kovoti su kandimis. Tačiau tai ne vienintelė pagarbos verta jo savybė.

Levanda – vertingas vaistinis bei dekoratyvinis augalas, kuriuo savo gėlynus pamėgo puošti ir Lietuvos sodininkai.

Ypač patraukliai atrodo neaukštos jaukios levandų gyvatvorės šalia takelių ar alpinariumuose kyšančios jų šakelės. Augalų sėklos grunte sėjamos vėlų rudenį arba gali būti daiginamos vasario mėnesį. Pavasarį levandos persodinamos į nuolatinę vietą, kur gali tarpti dešimtį metų.

Daugelyje šalių nuo seno šis augalas nepakeičiamas liaudies medicinoje. Apie jį yra rašęs dar Hipokratas: esą levandos sušildo smegenis, pavargusias nuo nugyventų metų, jas labai naudinga vartoti negaluojant kepenims ir blužniai, o pasmilkytos naikina blogus kvapus ir piktąsias dvasias.

Praverčia per gripo epidemiją

Vaistiniais tikslais levandos renkamos nuo žydėjimo pradžios praėjus 7–10 dienų. Augalai turtingi eteriniu aliejumi, įvairiomis rūgštimis bei kitomis vertingomis medžiagomis.

1 kg eterinio aliejaus išgauti reikia apie 100 kg levandų žiedų.

Iš šių augalų pagaminti preparatai labiausiai pasižymi antiseptinėmis, dezodoruojančiomis, nuskausminamosiomis, priešuždegiminėmis bei antitoksinėmis savybėmis.

Levanda – puikus antidepresantas. Jos kvapas kelia nuotaiką ir tonusą.

Levandų preparatai stiprina imunitetą, šalina iš organizmo šlakus, aktyviai kovoja su infekcijomis. Gripo epidemijų metu rekomenduojama plauti grindis vandeniu, į kurį įlašinta levandų eterinio aliejaus. Apie šią savybę jau buvo žinoma senovės romėnams, kurie epidemijų metu į degančius laužus mesdavo levandų žiedus.

Naudojamos ir kulinarijoje

Verta žinoti, jog levandų negalima naudoti kartu su jodu ir geležimi. Perdozavus augalo šalutinis efektas negresia, tačiau eterinį aliejų reikėtų vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, kartu su medumi, uogiene, kefyru ar jogurtu rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei vieną lašelį, į 15 g kremo galima naudoti ne daugiau kaip 3–5 lašelius.

Levandų aliejumi praturtintas kremas padeda kovoti su smukiomis raukšlelėmis, kartu su ricinos aliejumi įtrintas į galvos odą padeda atsikratyti pleiskanų, o plaukus daro blizgančius bei šilkinius.

Levandos plačiai naudojamos parfumerijoje – gaminat šampūnus, muilus, odekolonus, kremus.

Kandims naikinti tinka tiek augalų žiedai, tiek eteriniu aliejumi suvilgyti vatos tamponėliai. Tačiau reikia vengti, kad šie neprisiliestų prie drabužių – antraip gali likti dėmės.

Kai kuriose šalyse, kaip antai Prancūzijoje ir Italijoje, levandos naudojamos ir kulinarijoje – jomis gardinami mėsos, žuvų ar daržovių patiekalai. JAV šio augalo dedama į žaliąją arbatą.

Vizitinė kortelė

Levanda (lot. Lavandula) – notrelinių šeimos augalų gentis. Augalas gali siekti nuo 20 iki 60 cm, žiedai susitelkę po 3–8 į retus menturius, kurie stiebo ar šakų viršūnėje sudaro gana ilgas varpas. Žydi liepos rugpjūčio mėnesiais. Levandų medus ne tik aromatingas, gardus, bet ir pasižymi vaistinėmis savybėmis. Augalo gimtinė – kalnuoti Viduržemio jūros regionai. Lietuvoje paplitusi rūšis – tikroji levanda.